selaginẽlė (Selaginella), selaginelinių (Selaginellaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 700 rūšių. Selaginelė paplitusi visame pasaulyje, daugiausia atogrąžų ir paatogrąžių srityse, kelios rūšys vidutiniškai šilto klimato regionuose.
Daugiametis žolinis augalas, augantis dirvožemyje arba ant uolų, rečiau kaip epifitas. Stiebas gulsčias, pagulęs, status, dažnai gausiai dvišakai šakotas. Šaknys dvišakai šakotos. Lapai smulkūs, linijiški arba lancetiški, rečiau apskriti arba kiaušiniški, ant stiebo ir šakų išsidėstę vijomis arba 4 eilėmis. Makrosporangės kiaušiniškos arba skiautėtos, mikrosporangės – kiaušiniškos arba inkstiškos, išsidėsčiusios lapų pažastyse. Makrosporos rutuliškos, kiaušiniškos arba tetraedro formos, mikrosporos – tetraedro formos. Kai kurių rūšių selaginelės auginamos kambariuose, šiltnamiuose, šilto klimato kraštuose ir gėlynuose kaip dekoratyviniai augalai. Kambariuose dažniausiai auginama dailioji selaginelė (Selaginella willdenovii), melsvoji selaginelė (Selaginella uncinata), papartinė selaginelė (Selaginella braunii), plėtrioji selaginelė (Selaginella serpens), puošnioji selaginelė (Selaginella pulcherrima), rausvoji selaginelė (Selaginella erythropus).
paprastoji selaginelė
Liaudies medicinoje, daugiausia Rytų šalyse, naudojamos aukštoji selaginelė (Selaginella doederleinii), eglūninė selaginelė (Selaginella tamariscina), žvynuotoji selaginelė (Selaginella lepidophylla). Lietuvoje savaiminių nėra, kambariuose dažniau auginama dailioji selaginelė, melsvoji selaginelė ir paprastoji selaginelė (Selaginella selaginoides).
849