Šèldė (ol. Schelde), Eskò (pranc. Escaut), upė Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Ilgis 355 km (kitais duomenimis, 435 km), baseino plotas 21 860 km2 (kitais duomenimis, 35 500 km2).
Prasideda Prancūzijos šiaurėje, į šiaurę nuo Saint‑Quentino. Plačiu slėniu teka daugiausia į šiaurės rytus per Flandrijos žemumą, Nyderlanduose įteka į Šiaurės jūrą, sudarydama 90 km ilgio estuariją (Vakarų Šeldė). Iki 19 a. vidurio Šeldė sudarė dvi estuarijas – Vakarų Šeldė (pietuose) ir Rytų Šeldė (šiaurėje); 1986 Rytų Šeldėje įrengtas nuo potvynių saugantis barjeras (dirbtinių salelių ir dambų kompleksas Oosterscheldekering). Šeldė žemupyje meandruoja, vagos plotis iki 400 metrų. Didžiausi intakai: Lysas, Scarpe’a (kairieji), Rupelis, Denderis (dešinieji). Dėl jūros potvynių Šeldės vandens lygio svyravimo amplitudė prie žiočių 3,8 m; vandens lygis reguliuojamas. Vidutinis debitas 100–120 m3/s. Vandeningiausia žiemą. Šeldė intensyviai laivuojama; jūriniai laivai plaukia iki Antverpeno. Šeldės–Reino, Charleroi–Briuselio, Alberto kanalas, Saint‑Quentino kanalai Šeldę jungia su Masu, Sena, Somme’a, Reinu.
Šeldė ties Gento priemesčiu (Belgija)
Pakrančių didžiausi miestai: Cambrai, Valenciennes’as (Prancūzija), Tournai, Gentas, Antverpenas (Belgija).