selèkcijos stõtys, mokslinės įstaigos, tiriančios selekcijos ir pradinės sėklininkystės praktiką bei kuriančios augalų veisles. Selekcijos darbo Lietuvoje pradininkas buvo D. Rudzinskas (1902 pradėjo selekcinį darbą Maskvos žemės ūkio institute ir 1910 įkūrė ir vadovavo pirmajai instituto selekcijos stočiai). D. Rudzinsko iniciatyva 1922 įsteigta Dotnuvos selekcijos stotis (1947–56 Lietuvos valstybinė selekcijos stotis; 1956 vietoj jos ir kitų įstaigų įkurtas Žemdirbystės institutas). Iš pradžių buvo selekcionuojama žieminiai kviečiai, rugiai, avižos, žirniai, bulvės, linai, pašarinės žolės; 1924 pradėta miežių ir vasarinių kviečių, 1925 – sojų, 1933 – vikių, cukrinių runkelių, 1934 – lubinų, 1936 – pašarinių šakniavaisių, 1939 – pašarinių pupų, 1947 – seradėlių selekcija. Šioje stotyje išvesta keliasdešimt varpinių, ankštinių, pašarinių augalų, daržovių, bulvių, linų veislių. Vadovai: D. Rudzinskas (1922–32), Z. Mackevičius (1932–40 ir 1941–44), J. Bulavas (1940–41 ir 1944–56). 1941–44 veikė dar ir Valinavos pašarinių žolių selekcijos ir bandymų stotis (Dotnuvos vlsč., vedėjas J. Klevaitis).
1931