Selenė

Selènė (Selēnē), graikų mitologijoje – mėnulio deivė. Titano Hiperiono ir jo sesers Tėjos dukra, Helijo ir Eos sesuo. Selenės broliui saulės dievui Helijui baigus savo kelionę dienos dangumi Selenė pradėdavo kelionę nakties dangumi. Buvo vaizduojama kaip daili moteris blyškiu veidu, vadeliojanti poros baltų žirgų ar jaučių (jų ragai simbolizavo mėnulio pjautuvą) traukiamą sidabrinį vežimą. Selenė slėpėsi Okeane. Viename mitų pasakojama apie Selenės meilę Endimionui, kuriam dievai dovanojo amžiną jaunystę ir su kuriuo Selenė susilaukė 50 dukterų (tiek mėnulio mėnesių praeidavo nuo vienų olimpinių žaidynių iki kitų). Pasak kito mito, su Dzeusu Selenė susilaukusi Pandijos ir Ersos. Selenė paminėta Herodoto, Diodoro Siciliečio, Sapfo ir kitų antikos autorių kūriniuose. Su Selene buvo tapatinama romėnų deivė Luna.