selenitas

selentas (gr. selēnitēs – mėnuliškas), sulfatų klasės mineralas Ca[SO₄]·2H₂O. Pluoštinė gipso atmaina. Kristalai monoklininės singonijos, pailgos formos; sudaro plonų lygiagrečiai pluoštiškų kristalų sąaugas. Baltas, nuo priemaišų būna melsvo, rausvo, gelsvo atspalvių. Skaidrus, pusiau skaidrus. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys šilko. Skalumas labai tobulas. Lūžis žambuotas. Kietumas 2. Tankis 2300 kg/m³. Pluoštas būna iki 15 cm ilgio (kartais ilgesnis), lengvai skaidosi. Kristalizuojasi iš sulfatinių tirpalų uolienų plyšiuose (pluoštai orientuoti statmenai plyšių sienelėms). Randamas įvairaus geologinio amžiaus nuosėdinėse uolienose. Naudojamas juvelyriniams bei dailės dirbiniams gaminti. Poliruotam selenitui būdingas katės akies efektas (katės rainelę primenantis Mėnulio šviesos spalvos mirguliavimas pasukant selenitą), kurį sukelia šviesos atspindys nuo lygiagrečiai išsidėsčiusių pluoštų.

selenitas

Selenito yra Čilėje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Meksikoje, Rusijoje (Urale), Prancūzijoje, Vokietijoje. Didžiausio žinomo selenito kristalo ilgis 11 m, plotis 4 m, masė 55 tonos; kristalas aptiktas 2000 Kristalų urve (isp. Cueva de los Cristales) po Naicos kalnu (Chihuahua valstija, Meksika).

Lietuvoje selenito yra paleozojaus uolienose, ypač daug Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijose devono sistemos Tatulos svitos Kirdonių sluoksniuose (gipso, mergelio, dolomitingo molio). Selenito dar randama Mūšos, Lėvens, Tatulos ir kitų upių pakrančių atodangose, karstinėse įgriuvose, karjerų šlaituose.

selenito Kristalų urvas (Meksika)