Johanneso Heveliuso 1647 sudarytas mėnlapis su Mėnulio aprašymu Selenografija, arba Mėnulio aprašymas (Selenographia: sive Lunae Descriptio)
selenogrãfija (gr. selēnē – mėnulis + graphō – rašau), mokslas, tiriantis ir aprašantis Mėnulio paviršiaus darinius. Rezultatai pateikiami mėnlapiuose. Selenografinės koordinatės siejamos su Mėnulio pusiauju. Jų pagrindinio tinklo nustatymo paklaida – apie 1°, nematomosios Mėnulio pusės objektų koordinačių nustatymo vidutinė paklaida – apie 0,3°, aukščių nustatymo matomojoje Mėnulio pusėje vidutinė paklaida – apie 0,5 kilometro. Mėnulio paviršius atvaizduojamas 1:10 000 000 mastelio Mėnulio gaublyje ir 1:5000 000 mastelio mėnlapyje. Kai kurioms Mėnulio sritims yra sudaryti stambesnio mastelio (nuo 1:1000 000 iki 1:40) mėnlapiai. Juos sudarant naudojamasi Mėnulio nuotraukomis iš Žemės bei erdvėlaivių. Mėnlapiuose dar vaizduojami optiniai, šiluminiai, radijo bangų atspindžio, Mėnulio spinduliuotės ir kiti Mėnulio paviršiaus fizikiniai parametrai. Šių parametrų pasiskirstymą ir sąveiką tiria fizinė selenografija.
Idėja, kad Mėnulis nėra tobulai lygus, 450 pr. Kr. kilo graikų filosofui Demokritui. Selenografijos kaip mokslo pradžia siejama su teleskopo išradimu 15 amžiuje.