Selèukas I Nikatòras (gr. Seleukos Nikatōr) apie 358 pr. Kr.Europos (Šiaurės Graikija) 281 pr. Kr., Seleukidų valstybės įkūrėjas ir karalius (305–281 pr. Kr.). Seleukidų dinastijos pradininkas. Antiocho I Sotero tėvas.
Aleksandro Makedoniečio karvedys
Antiocho, manoma, Makedonijos karaliaus Pilypo II karvedžio (vėliau tėvo vardu Seleukas įkūrė ir pavadino 16 miestų, tarp jų – Antiochija) ir Laodikės (jos vardu pavadinti 5 miestai) sūnus. Iš pradžių Seleukas buvo Aleksandro Makedoniečio patarnautojas, vėliau – vienas artimiausių karvedžių. Nuo 334 pr. Kr. su Aleksandru Makedoniečiu dalyvavo žygyje į Aziją. Per Indijos kampaniją nuo 327 pr. Kr. vadovavo rinktiniams pėstininkų (hipaspistų) daliniams, dalyvavo 326 06 Hidaspo mūšyje, nors pats niekada nevadovavo savarankiškiems kariuomenės daliniams. 324–323 su Aleksandru Makedoniečiu per Gedrosijos dykumą traukėsi į imperijos sostinę Babiloną.
Seleukas I Nikatoras (broza, romėnų kopija, 1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr., Nacionalinis archeologijos muziejus Neapolyje)
Kova dėl valdžios
323 pr. Kr. Aleksandrui Makedoniečiui mirus, jo imperija buvo padalyta tarp diadochų. Seleukas tuo metu didelės įtakos neturėjo, buvo Perdikos, vyriausiojo kariuomenės Azijoje vado, vienas karvedžių. Per 321 pr. Kr. žygį į Egiptą prieš Ptolemają I Soterą Perdika buvo karių, sukilusių po nesėkmingo persikėlimo per Nilą, nužudytas. Prie to galimai prisidėjęs Seleukas tapo Babilonijos satrapu ir įsitraukė į kovą dėl valdžios su Antigonu I Vienaakiu, Antipatru ir kitais diadochais. 316 pr. Kr. buvo Antigono I Vienaakio išvytas iš Babilonijos, bet 312, padedamas Ptolemajo I Sotero (kuris jį priglaudė ir pavedė vadovauti Egipto laivynui) Gazos mūšyje nugalėjo Antigono I Vienaakio sūnaus Demetrijo I Poliorketo kariuomenę ir Babiloniją atgavo.
Valstybės įkūrėjas ir valdovas
Sudarant 311 pr. Kr. diadochų sutartį Seleukas buvo apeitas, du metus sėkmingai atmušinėjo Antigono I Vienaakio, siekiančio viešpatauti Azijoje, puolimus, vėliau dar užėmė Mediją, Baktriją, Persiją, Elamą. 305 pr. Kr. pasiskelbė karaliumi (basilėjumi). Apie 305–304 surengė žygį į Indiją, bet, vakaruose pradėjus formuotis dar vienai koalicijai prieš Antigonidus, su indų valdovu Čandragupta sudarė sutartį (prie karinio susidūrimo veikiausiai neprieita): už 500 kovinių dramblių atidavė jam žemes į vakarus nuo Indo (Arachosiją, Gedrosiją, Paropamisadus), atsisakė pretenzijų į Pandžabą. 301 pr. Kr. Ipso mūšyje kartu su Lisimachu ir Kasandru sumušė (pirmiausia Seleuko gautų dramblių dėka) Antigono I Vienaakio ir Demetrijo I Poliorketo kariuomenę; po mūšio gavo Mesopotamiją ir Siriją bei Nugalėtojo (graikiškai Nikatōr) prievardį. 281 pr. Kr. nugalėjo Lisimachą ir užėmė beveik visą Mažąją Aziją. Per žygį į Makedoniją nužudytas pas jį pabėgusio Ptolemajo I Sotero sūnaus Ptolemajo Kerauno.
Seleuko I Nikatoro įkurta Seleukidų valstybė apėmė didžiąją dalį Aleksandro Makedoniečio imperijos žemių Azijoje, Seleukidai ją valdė iki 64 pr. Kr. – tuomet valstybę užėmė Roma.
2271