Selèukas IV Filopatòras (gr. Seleukos IV Philopatōr) apie 220 pr. Kr. 175 pr. Kr., Seleukidų valstybės karalius (187–175 pr. Kr.). Seleukidų dinastijos. Antiocho III Didžiojo sūnus.
196 pr. Kr. tėvo įsakymu atstatė Lisimachijos miestą, kurį vėliau gavo iš jo valdyti. 190 pasiųstas į Eolidę; vadovavo pakrantės miestų gynybai nuo Pergamo ir Romos puldinėjimų. Apgulė Pergamo miestą, kuriame buvo įsitvirtinęs Pergamo valdovo Eumeno II brolis Atalas. Pergamui į pagalbą atėjus achajams, Seleukas IV Filopatoras buvo priverstas pasitraukti. 190 pr. Kr. Magnesijos mūšyje su Roma vadovavo Seleukidų kariuomenės kairiajam sparnui.
Tapęs karaliumi mainais už Romoje įkaitu laikomą brolį Antiochą (vėliau Antiochas IV Epifanas) įkaitu įdavė savo sūnų Demetriją (būsimąjį Demetriją I Soterą). Nužudytas savo rūmininko Heliodoro.