Selianinovo hidroterminio koeficiento skaičiavimo formulė
Seliãninovo hidrotèrminis koeficieñtas (HTK), kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 parų laikotarpį, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 °C. Vienas iš agrometeorologines sąlygas (įtakos žemės ūkiui turintys orų kompleksai) apibūdinančių rodiklių ir sausros indeksų. Taikomas aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu drėgmės sąlygoms apibūdinti ir sausrai, kaip ekstremaliam įvykiui, vertinti. Skaičiavimams naudojami meteorologijos stočių vidutinės oro temperatūros ir kritulių kiekio kasdieniniai duomenys. Apskaičiuojamas pagal formulę:
\(HTK=\frac{P}{0,1{\sum}t_{10}}\)
čia P – skaičiuojamojo laikotarpio kritulių suma, mm; t10 – skaičiuojamojo laikotarpio (kai paros vidutinė oro temperatūra didesnė nei 10 °C) vidutinės paros temperatūros suma.
Rodiklis pradedamas skaičiuoti nuo 30-os aktyviosios augalų vegetacijos periodo pradžios dienos (30 parų laikotarpio paskutinę dieną rodiklis išreiškiamas skaitine indekso reikšme). Skaičiuojamas kasdien; kaskart 30-ties parų laikotarpis būna perstumiamas per vieną parą į priekį (tęsiama iki paskutinės aktyviosios augalų vegetacijos periodo dienos).
Privalumai: kartu su krituliais naudojami garingumo sąlygas atspindintys temperatūros duomenys, indeksą paprasta apskaičiuoti ir interpretuoti. Trūkumas: neįvertinamos ankstyvojo pavasario sausros. Esant vėlyvai augalų vegetacijos pradžiai stichinės sausros konstatavimas gali nusikelti į antrą vasaros pusę.
Lietuvoje
Lietuvoje Selianinovo hidroterminis koeficientas iki 2020 buvo taikomas (kaip oficialus sausros indeksas pagal Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių sąrašą) nustatant ir vertinant sausrą kaip stichinį meteorologinį reiškinį: oro sąlygos, kai 15–30 d. HTK reikšmės būdavo mažesnės nei 0,5, buvo skelbiamos sausringu laikotarpiu, o jei jos nenutrūkstamai išsilaikydavo daugiau nei 30 d. – stichine sausra. Nuo 2020 oficialiu sausros nustatymo indeksu tapo temperatūros kritulių indeksas (TPI).
1
Tyrimai
1928 HTK pasiūlytas rusų klimatologo Georgijaus Selianinovo. Sovietų Sąjungoje buvo plačiai naudojamas agronomijoje, vėliau – buvusiose SSRS šalyse sausroms identifikuoti, sausringumo sąlygoms apibūdinti, agroklimatiniam rajonavimui atlikti, klimato kaitos tendencijoms nusakyti, sausringumo pokyčių kryptims ir klimatiniams pokyčiams įvertinti.
Selianinovo hidroterminį koeficientą tyrimuose naudojo ir Lietuvos mokslininkai: A. Bukantis ir E. Rimkus vertino ir prognozavo Lietuvos agroklimatinius resursus (1996), A. Dirsė naudodamas HTK ir K (kompleksinis drėgmingumo koeficientas) nustatė sausringų laikotarpių skaičiaus Lietuvoje didėjimo tendenciją (2010, su Laima Taparauskiene), Donatas Valiukas lygino HTK ir SPI (standartizuotas kritulių indeksas) rodiklius (2011, 2012), E. Rimkus su bendraautoriais analizavo per sausras (nustatytas taikant HTK) vyravusį atmosferos cirkuliacijos pobūdį (2014).