selkùpai (savivardžiai siolkup, čumylkup), Azijos tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje (Jamalo Nencų autonominėje apygardoje, Tomsko srities Kolpaševo rajone, Krasnojarsko krašto Turuchansko rajone). 21 a. pradžioje iš viso buvo 4500 selkupų. Kaba selkupų kalba (samodų kalbos), rusų kalba. Raštas sukurtas 19 a. pabaigoje kirilikos pagrindu, 1931–37 vartojo lotynišką raidyną, vėliau – vėl kiriliką. Tikintieji – stačiatikiai, dalis išlaikė senuosius tikėjimus (šamanizmas).
Svarbiausi verslai – medžioklė, žvejyba, elnininkystė (šiaurėje). Gyvena rąstinėse žeminėse, trobelėse, klajokliai – elnių kailiais (žiemą) arba tošimi (vasarą) dengtose palapinėse (čiumuose). Tradiciniai vyrų ir moterų drabužiai – parka, odiniai marškiniai ir kelnės (vyrų), namie austa suknelė (moterų), avalynė siuvama iš elnių kailių, kepurės – iš poliarinių lapių, voverių letenėlių kailio, veršelių odos. Šiaurėje gyvenantys selkupai dėvi malicas. Tradicinė transporto priemonė – šunų ir elnių traukiamos rogės, t. p. – slidės, luotai. Dažniausiai valgoma elniena ir žuvys. Gausus folkloras (pasakos, patarlės, mįslės, istoriniai padavimai, dainos apie didvyrius). Selkupų visuomenės socialinis pagrindas nuo 19 a. pabaigos – kaimo bendruomenė.
Selkupų tauta susidarė iš samodų genčių, pirmame tūkstantmetyje po Kristaus atsikėlusių iš Altajaus ir Sajanų kalnynų, ir Šiaurės Sibiro čiabuvių. 16 a. pabaigoje sudaryta kunigaikščio Vonios vadovaujama Margosios ordos genčių sąjunga sėkmingai priešinosi Sibiro totoriams, į jos priklausomybę pateko dalis rytinių chantų genčių. 17 a. pradžioje selkupų žemės buvo prijungtos prie Rusijos.
2840