semantinės antinomijos
semántinės antinòmijos, loginiai paradoksai, kuriuose prieštaravimai atsiranda ne klasių logikos pagrindu, bet dėl neapibrėžto kai kurių sąvokų (pavyzdžiui, teisingumas, reikšmė) vartojimo. Prieštaravimai dažniausiai išreiškiami (p→)·(→p) forma. Viena seniausiai žinomų semantinių antinomijų – melagio paradoksas: jei meluojantis teigia, kad jis meluoja, tai jis vienu metu sako tiesą ir meluoja. Vienas šio paradokso pašalinimo būdų – objektinę kalbą atskirti nuo metakalbos: metakalbos teiginys aš meluoju nieko negali teigti apie savo paties teisingumą ir prasmingumą. semantinės antinomijos turėjo daug įtakos logikos plėtotei – jų tyrimas skatino kurti metalogikos priemones ir tiksliai apibrėžti teisingumo predikatą formalizuotosioms kalboms.