semasiològija (gr. sēmasia – reikšmė + logos – žodis, sąvoka, mokslas), leksinės semantikos disciplina, tirianti kalbos struktūrinių vienetų reikšmę. Semantika ir semasiologija dažnai vartojama sinonimiškai. Anksčiau šias disciplinas buvo bandoma atskirti. Rytų Europos lingvistinėje tradicijoje semasiologija buvo laikoma leksikologijos mokslo šaka, kurios objektas reikšmė egzistuoja leksinėje kalbos struktūroje – tiriant reikšmę einama nuo formos prie turinio, t. y. analizuojamas visas galimas tam tikro žodžio, leksikos vieneto reikšmių spektras. Semasiologija priešinama onomasiologijai, kuri tiria sąvokų raiškos potencialą, todėl jos atskaitos taškas yra konceptas (analizuojama, kokiomis kalbos priemonėmis žymimas jo turinys). Šiuolaikinėje lingvistikoje semasiologijos terminas beveik nebevartojamas.
1294