Sémba, Sámbija, Žẽmija, prūsų žemė Sembos pusiasalyje. Pirmą kartą paminėta apie 1070. Lotyniškuose raštuose rašoma Semland (11 a.), Semblandis, Samlandia, Samia, Zembia, Sambia, Sembis (13 a.), vokiečių kronikose – Samelant, Samlandt, Semland, Zamenland, Samen. Sembos pavadinimas kilęs, V. Pėteraičio nuomone, iš Samytės upelio, įtekančio į Tvankstos tvenkinį. Iš prūsų žemių tankiausiai apgyventa. Apie 1–3 a. gintaro prekybos keliais Sembą pasiekdavo romėnai. 9–11 a. žymiausias ekonominis ir prekybos centras buvo vikingų, arba normanų (normanų antpuoliai į baltų kraštus), kolonija Kaupe – Viskiautuose (Viskiautų pilkapynas), prie Labguvos, Kuršių marių pietiniame krante. 13 a. pirmoje pusėje tokiu centru tapo Tvanksta, netoli Priegliaus žiočių; jos vietoje Vokiečių ordinas 1255 pastatė Karaliaučiaus pilį. Sembos vakarinėje dalyje, prie Palvininkų, yra didžiuliai gintaro klodai.
baltai 11–12 amžiuje
Sembą iš pradžių puldinėjo lenkai, danai, vėliau – vokiečiai. 13 a. 5 dešimtmetyje ją pradėjo puldinėti Livonijos ordino ir Liubeko miesto kariuomenės. Sembą 1252–57 su Vokiečių ordinu užkariavo Čekijos karaliaus Pršemislo II Otakaro kariuomenė ir jis perdavė ją valdyti ordinui (Pršemislo II Otokaro žygis į Sembą). 2/3 Sembos sudarė Karaliaučiaus komtūriją, 1/3 – Sembos vyskupiją (centras Žuvininkuose, vokiškai Fischhausen; tarp Aismarių ir Baltijos). Kovodami su Vokiečių ordinu, 13–14 a. į Sembą žygius rengė lietuviai, 1370 įvyko ypač didelis Rūdavos mūšis.
Nuo 13 a. Semboje žinoma 15 valsčių: Girmavos, Kaimės, Kvedenavos, Labguvos, Laptavos, Laukiškos, Medinavos, Pabėtų, Rinavos, Rūdavos, Žiokų (Šakiai), Tepliavos (Tepliuva), Valdavos, Vargių, Vėluvos.
Š: P. Dusburgietis Prūsijos žemės kronika Vilnius 1985. L: Lietuvių karas su kryžiuočiais Vilnius 1964; V. Pašuta Lietuvos valstybės susidarymas Vilnius 1971; E. Gudavičius Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje Vilnius 1989; V. Kulakov, V. Šimėnas Užmirštieji prūsai Vilnius 1999; H. Mortensen Siedlungsgeographie des Samlandes / Forschungen zur deutschen Landes‑ und Volkskunde 22. Bd. 1923; P. Gusovius Der Lankreis Samland Würzburg 1966.
1777
415