Sémbos prsų sukilmas, sukilimas Mažojoje Lietuvoje. Įvyko 1525 prieš vokiečių dvarininkus. Kilo smarkiai padidinus baudžiavos prievoles sembams valstiečiams. Vyko per 1524–26 Vokietijos valstiečių karą.
Sukilimas prasidėjo Kaimės bažnytkaimyje (~20 km į pietvakarius nuo Labguvos). 1525 09 pradžioje malūnininkas Kasparas, pasikvietęs Kaimės apylinkių valstiečius, suėmė ir išsivedė žiaurumu pasižymintį kaimo amtmoną A. Ripę; nužygiavo į Laigyčius (netoli Labguvos), kur prie sukilėlių prisidėjo Kaimės kunigas Valentinas. Vėliau jie atvyko prie Labguvos pilies, kurioje pasislėpė dvarininkai vokiečiai. Iš čia per Tepliavą (Tepliuva) nužygiavo link Karaliaučiaus.
Maždaug tuo pat metu sukilo ir Žiokų (Šakiai; į vakarus nuo Labguvos, netoli Kuršių marių pietinio kranto) valstiečiai sembai, vadovaujami Jono Gėriko. Niokiodami dvarus jie žygiavo į Labotą, Rūdavą, Pabėtus. Prie Alkainių (netoli Pabėtų) J. Gėriko (sukilimo vyriausiojo vado) ir Kasparo (pavaduotojo) būriai susijungė. Sembos prūsų vardu J. Gėrikas reikalavo išvaduoti juos iš vokiečių dvarininkų valdžios, pripažino tik Prūsijos kunigaikščio valdžią. Kovoti su Albrechto Brandenburgiečio kariuomene sukilėliai nedrįso ir pasidavė. Kasparui Kaimėje įvykdyta mirties bausmė.
J. Gėrikas turėjo sumokėti didelę pinigų išpirką ir buvo įkalintas Įsruties pilyje, bet pabėgo. 87 aktyviausi sukilėliai ir jų rėmėjai buvo nubausti, kiti išsiskirstė. Apie sukilimą vokiečių poetas J. Bobrowskis parašė eilėraštį 1525 Sembos sukilimas (Der samländische Aufstand 1525).
L: E. Weise Der Bauernaufstand in Preußen 1935.
1265