Šẽmetos, 15–18 a. lietuvių bajorų giminė. Žinomas pradininkas, paminėtas 15 a. viduryje, – Šemeta Nameikaitis. Manoma, jis giminiavosi su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto bajoru Galiginu (abiejų giminių valdų centras buvo Vaverka netoli Lydos), kuris 1413 Horodlėje gavo Gulbės herbą; jį turėjo ir Šemetos. 15 a. viduryje Šemetos Nameikaičio ir Galigino palikuoniai – Šemetos, Jundilaičiai, Račkaičiai Vaverkoje pastatydino bažnyčią. Šemetos Nameikaičio sūnūs Jonas Šemeta (1488 paminėtas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo dvarionis), Mikalojus Šemeta yra Šemetų giminės dviejų šakų pradininkai. Jono Šemetos 16 a. pradžioje svarbiausios valdos buvo Slanimo ir Valkavisko apskrityse. Iškilo jo provaikaitis Vaitiekus (m. 1578), vedęs Andriaus Zavišos ir Barboros Kęsgailaitės dukterį Darotėją. 16 a. viduryje išmirus didikų Kęsgailų vyriškosios lyties atstovams, dalis jų turto atiteko ir Vaitiekui – 1559 gavo valdyti Mažųjų Dirvėnų tijūniją Žemaitijoje. Jo sūnus Merkelis (m. 1594), vedęs vietinių tijūnų giminaitę Oną Radavičiūtę, 1581 tapo Mažųjų Dirvėnų tijūnu, 1586 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo maršalka. Mikalojus, vedęs įtakingo Žemaitijos pono Kontauto dukterį, gavo valdyti Šaukėnų dvarą. Jo sūnus Stanislovas (minimas nuo 1499, m. prieš 1524) vedė Mikalojaus Kęsgailos dukterį Oną. Šio sūnūs Merkelis (minimas nuo 1524, m. 1570) ir Stanislovas (m. 1590) t. p. paveldėjo dalį Kęsgailų šeimos turtų. Abu broliai iškilo dėl giminystės ryšių su Žemaitijos seniūnu (nuo 1545) Jeronimu Chodkevičiumi: jis vedė jų pusseserę, Mikalojaus sūnaus Jono dukterį Oną. 16 a. viduryje Šemetų Šaukėnų valda tapo svarbia J. Chodkevičiaus rezidencija, iš kurios buvo valdoma Žemaitija. Merkelis 1548 tapo Žemaitijos paseniūniu – J. Chodkevičiaus pavaduotoju, 1548–49 buvo Palangos, 1548–51 Tendžiogalos, 1550–70 Beržėnų tijūnas, nuo 1566 paskirtas (pirmasis) Žemaitijos kaštelionu. Jo brolis Stanislovas nuo 1554 buvo J. Chodkevičiaus valdytos Telšių seniūnijos paseniūnis, 1563–90 Pajūrio tijūnas, 1576–90 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės virtuvininkas. Merkelio ir Vilniaus vaivados Jono Hlebavičiaus dukters Elžbietos sūnūs Merkelis 1600–16 buvo Vilniaus, Vaclovas (m. 1600) 1582–86 – Žemaitijos pakamaris, 1588–97 – Polocko ir 1597–1600 – Smolensko kaštelionas, Jonas 1585–1603 – Batakių seniūnas. 17–18 a. Šemetos labiau pasižymėjo, ypač Žemaitijoje, visuomenine ir kultūrine veikla. Tiktai Polocko kaštelionas (1726–35) Mikalojus Juozapas (g. apie 1676, m. 1735) tapo Abiejų Tautų Respublikos senatoriumi (1726–35). Jo giminaičiai Mikalojus Kazimieras (m. 1682; 1657 parašė lenkų kalba, į lietuvių kalbą išverstą ir 1994 išleistą eiliuotą apsakymą Reliacija apie Žemaitijos patekimą ir išėjimą iš švedų globos), Jonas Jeronimas (17 a. antra pusė) ir Samuelis Stanislovas (1654–84) išgarsėjo kaip poetai (kūrė lenkų ir lotynų kalbomis).
-Šemeta; -Šemeta Nameikaitis; -Jonas Šemeta; -Mikalojus Šemeta; -Vaitiekus Šemeta; -Merkelis Šemeta; -Vaclovas Šemeta; -Mikalojus Juozapas Šemeta; -Mikalojus Kazimieras Šemeta; Jonas Jeronimas Šemeta; -Samuelis Stanislovas Šemeta; -Stanislovas Šemeta
L: S. Viskantaitė Saviščevienė Šemetų genealogija XV–XVI a. / Lietuvos istorijos studijos 2004 t. 14.
1141