Seminolų karai

Seminòlų kara, trys seminolų ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės ginkluoti konfliktai, kurie vyko Floridoje. I karas (1817–18) kilo generolo A. Jacksono vadovaujamai JAV kariuomenei 1816 užpuolus ir sunaikinus vadinamąjį Negro fortą, kuriame būrėsi pabėgę vergai. Persekiodama seminolus Ispanijos valdomoje teritorijoje, JAV kariuomenė 1818 užėmė Pensacolą, Saint Marksą, kitus ispanų fortus, kurie, A. Jacksono nuomone, rėmė indėnų antpuolius į JAV teritoriją. Pagal 1819 02 pasirašytą Transkontinentinę sutartį Ispanija Floridą perdavė JAV už 5 mln. dolerių sumą, kurią JAV įsipareigojo sumokėti finansines pretenzijas Ispanijai reiškiantiems JAV piliečiams. II karas (1835–42) kilo daugumai seminolų atsisakius vykdyti 1830 04 priimtą Indėnų iškeldinimo aktą ir 1833 kai kurių seminolų vadų pasirašytą įsipareigojimą keltis į Vakarus. Seminolai, vadovaujami vado Osceolos, pasitraukė į Evergladeso pelkes ir pradėjo partizaninį karą. Jie laimėjo keletą susidūrimų su JAV kariuomene, bet 1837 10 apgaule suėmus Osceolą (jis 1838 01 nelaisvėje mirė nuo maliarijos) pasipriešinimas ilgainiui nusilpo, dauguma seminolų (apie 3800 žmonių) sutiko keltis į vadinamąją Indėnų teritoriją (dabartinė Oklahomos valstija). Šis karas laikomas didžiausiu JAV karu su indėnais, per jį žuvo apie 1600 JAV karių. Per III karą (1855–58) JAV siekė iškeldinti iš Floridos visus čia dar likusius seminolus (300–500 žmonių, dauguma buvo Evergladeso apylinkėse), bet pastangos buvo nerezultatyvios.