semtai (iš Semo vardo), afrazijiečių tautų grupė. Jai priklauso tautos ir gentys, kalbėjusios ir kalbančios semitų kalbomis. Semitų etninę grupę sudaro arabai, maltiečiai, Pietų Arabijos tautelės (machriai, šachriai), Sokotros salos gyventojai, kai kurios Etiopijos tautos (amharai, tigrajai, tigriai), žydai, asirai. Semitų gyventa nuo Vakarų Anatolijos iki Persijos ir nuo Armėnijos iki Raudonosios jūros. Semitai nesudaro uždaros etninės grupės.
Semitų etnonimą pirmieji 18 amžiaus 9 dešimtmetyje pradėjo vartoti A. L. von Schlözeris ir J. G. Eichhornas. Semitų sąvoka etnografiškai netiksli ir atsižvelgus į rasių teorijų piktnaudžiavimus (antisemitizmas, rasizmas) diskredituota. Ji vartojama kalbotyroje semitų kalbų šeimai, taip pat etnologijoje – Rytų kultūros ir religijos skleidėjams apibūdinti.