senačekiai

senãčekiai (staročeši), Nacionãlinė pártija (Národní strana), Čekijos konservatyvi partija. Pradėjo veikti apie 1860 (vadinosi Nacionaline partija), iš pradžių siekė Habsburgų imperiją pertvarkyti į federaciją, kurioje čekams ir kitoms slavų tautoms būtų suteikta autonomija (austroslavizmas). 1867 susikūrus dualistinei Austrijos-Vengrijos imperijai reikalavo, kad Čekija būtų pripažinta lygiaverte Austrijos ir Vengrijos partnere (vadinamasis trializmas). Imperatoriui Pranciškui Juozapui I 1872 atmetus ir šį siūlymą 1874 nuo Nacionalinės partijos atsiskyrė jos radikalusis sparnas (jaunačekiai). Nuo tada senačekiai (taip imta vadinti senąją partiją), atstovaujantys pirmiausia pasiturinčių miesto gyventojų sluoksniui, pamažu prarado politinę įtaką, 1890 pritarę Čekijos padalijimui į nacionalines – čekų ir vokiečių – apygardas 1891 pralaimėjo parlamento rinkimus. 1918 su kitomis partijomis susivienijo į Čekijos valstybinės teisinės demokratijos partiją (nuo 1919 Čekoslovakijos nacionalinė demokratinė partija). Svarbiausi ideologai ir vadovai: F. Palacký, F. L. Riegeris, K. Matušas.