senasuomiai

senãsuomiai (Vanhasuomalainen), 19 a.–20 a. pradžios Suomijos politinis sąjūdis. Susiformavo 1889 išsiskyrus Suomių partijos (fenomanų) veikėjų požiūriui į carizmo politiką: radikalai susibūrė į jaunasuomius, nuosaikiuosius Suomių partijos narius pradėta vadinti senasuomiais. Svarbiausi veikėjai: S. Yrjö-Koskinenas, J. R. Danielsonas-Kalmari, J. K. Paasikivi. Senasuomiai siekė, kad suomių kalba, kurią laikė tautinio tapatumo pagrindu, vyrautų valstybinėse institucijose, todėl buvo linkę bendradarbiauti su Rusijos imperijos valdžia, savo ruožtu siekiančia atitraukti suomius nuo švedų kultūros. Buvo lojalūs carizmo vykdomai Suomijos autonomijos ribojimo politikai, savo nuostatą aiškino pragmatizmu, duodančiu galimybę to meto politinėmis sąlygomis ginti suomių tautos interesus. Senasuomių įtaka visuomenei pamažu mažėjo (per rinkimus į Suomijos parlamentą 1907 surinko 27,4 %, 1917 – 16 % rinkėjų balsų). 1918 dauguma senasuomių rėmė monarchijos idėją ir su jaunasuomių grupe sukūrė konservatyvią Nacionalinės koalicijos partiją.