Senãtas, įstatymų leidžiamosios institucijos aukštieji rūmai šalyse, kurių politinėje sistemoje veikia dvejų rūmų parlamentas. Senatas renkamas tiesioginiais (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje) ar netiesioginiais (pvz., Prancūzijoje) rinkimais, visas (pvz., Kanadoje) ar iš dalies (pvz., Senegale) skiriamas valstybės vadovo. Senato nario vieta gali būti paveldima (pvz., Didžiojoje Britanijoje), skiriama iki gyvos galvos (pvz., Čilėje), juos gali skirti įvairios institucijos (pvz., Airijoje dalį senatorių skiria ministras pirmininkas, Didžiojoje Britanijoje – Bažnyčia). Senate gali būti numatyta vieta karališkosios šeimos atstovui (pvz., Belgijoje), buvusiems šalies vadovams (pvz., Čilėje). Senato narių kadencija dažniausiai būna ilgesnė už žemųjų rūmų deputatų (pvz., Čilėje Deputatų Rūmų atstovų kadencija 4 m., tiesiogiai renkamų Senato narių – 8 m.). Senato sudėtis dažniausiai atnaujinama pamažu (pvz., Brazilijoje kas 4 m. perrenkama 2/3 senatorių). Senatas atstovauja teritorijoms: federacinėje politinėje sistemoje – valstybėms ar valstijoms, unitarinėje – savivaldybėms, apskritims, regionams ar kitiems administraciniams teritoriniams vienetams, turintiems savivaldos teises.
Senatas atsirado 14 a. Anglijoje, kai Parlamento lordai pradėjo posėdžiauti atskirai nuo bendruomenių atstovų. Kitose šalyse Senatas atsirado vėliau (pvz., Prancūzijoje 19 a. pradžioje).