Senatas

Senãtas, 1711–1917 Rusijos aukščiausioji valstybės ir teismo institucija, pavaldi monarchui. Įkurtas Petro I iš pradžių kaip laikina, vėliau nuolatinė kolegiali aukščiausioji įstatymų leidžiamoji ir valstybinio valdymo institucija. Senato funkcijos nebuvo griežtai apibrėžtos, jis turėjo pakeisti dažnai išvykstantį monarchą ir koordinuoti valstybinių įstaigų veiklą. Senato narius – senatorius (jų buvo 9) – skirdavo caras iš I–III laipsnio civilių ir kariuomenės valdininkų. Nuo 18 a. 3 dešimtmečio pabaigos Senato įtaka mažėjo (ją ribojo Aukščiausioji slaptoji taryba, vėliau Ministrų kabinetas). 1802 įsteigus Ministrų komitetą ir ministerijas Senatas tapo aukščiausiąja teismo institucija, prižiūrinčia valstybinių įstaigų ir valdininkų veiklą, pagal 1864 Teismų statutus – aukščiausiąja apeliacine ir kasacine teismo instancija. Po Spalio perversmo (1917) paleistas. Nuo 1795 Senato kompetencijai priklausė ir Lietuvos teismų išspręstos bylos.