sendinimas

séndinimas, terminis apdorojimas, per kurį užgrūdintuose lydiniuose vyksta faziniai virsmai ir keičiamos jų savybės. Sendinimu spartinami užgrūdinto metalo senėjimo procesai jį išlaikant aukštesnėje negu kambario temperatūroje (tada atomai tampa paslankesni ir greičiau vyksta jų persitvarkymas), mažinami tiksliųjų gaminių vidiniai įtempiai ir išvengiama jų natūralaus senėjimo sukeltų matmenų ir formos pokyčių, didinamas lydinių stiprumas, atsparumas kaitrai, gerinamos kitos savybės. Svarbiausi sendinimo parametrai – įkaitinimo temperatūra ir išlaikymo trukmė. Sendinami fiksuojamuoju būdu užgrūdinti senėjantys lydiniai (aliuminio, magnio ir kiti), martensitiniu būdu užgrūdintas anglinis plienas (naikinami vidiniai įtempiai), gausiai legiruotas kaitrai atsparus austenitinės klasės plienas. Plienas sendinamas jį išlaikant 120–150 °C temperatūroje apie 25–30 h. Taip apdorojami dažniausiai iš jo pagaminti tikslieji matavimo prietaisai, detalės (pvz., riedėjimo guolių), kiti gaminiai. Aliuminio lydiniai (duraliuminiai) sendinami tik tada, kai iš jų pagamintų detalių darbinės terpės temperatūra aukštesnė (iki 200 °C) negu kambario, nes natūraliai senėdami jie t. p. įgyja vertingų savybių, pvz., tampa plastiškesni, atsparesni korozijai, įgyja didesnį smūginį tąsumą. Sendinama 190 °C temperatūroje apie 25–30 h. Kiti deformuojamieji ir liejamieji aliuminio lydiniai sendinami 100–220 °C temperatūroje nuo kelių iki keliolikos valandų. Magnio lydiniai kambario temperatūroje praktiškai nesenėja, todėl jie sendinami apie 200 °C arba net 300 °C temperatūroje apie parą ir ilgiau. Magnio lydiniai sendinant sustiprėja mažiau nei aliuminio lydiniai.