Senegãlas (Sénégal), upė Afrikos vakaruose, Malyje, Mauritanijoje ir Senegale. Prasideda Malio pietvakarinėje dalyje nuo sutekėjusių Bafingo ir Bakoy upių, ištekančių iš Fouta Djallono kalnų. Ilgis su Bafingu 1430 km (kitais duomenimis, 1641 km, 1790 kilometrų). Baseino plotas 441 000 km2 (kitais duomenimis, 483 181 km2, 450 000 km2).
Teka lygumomis į šiaurės vakarus, žemupyje – į vakarus, pietvakarius. Upe eina Mauritanijos ir Senegalo siena. Ties Saint-Louis įteka į Atlanto vandenyną, formuoja deltą (plotas 1500 km2). Didžiausi intakai: Kolimbiné, Karakoro, Gorgolis (dešinieji), Falémé, Ferlo (kairieji). Aukštupyje teka tarpekliais, yra slenksčių. Vidurupyje Senegalas meandruoja, aliuvinio slėnio plotis iki 19 kilometrų. Vidutinis debitas 640 m3/s (nuo 5 m3/s gegužės mėnesio iki 5000 m3/s rugpjūčio–rugsėjo mėnesių). Vandens lygis kinta iki 3,5 metro. Sausio–birželio mėnesiais Senegalas laivuojamas 270 km nuo žiočių iki Podoro, liepos–gruodžio mėnesiais – 625 km iki Matamo, rugpjūčio–spalio mėnesiais – 888 km iki Kayes’aus. Senegalo vanduo naudojamas drėkinimui. 2 užtvankos (Maka-Diama ir Manantali). Pakrančių didžiausi miestai: Kayes’us (Malis), Karedi, Rosso (Mauritanija), Saint-Louis (Senegalas).
Senegalas