Senegalo gamtinis žemėlapis
Senegãlo gamtà
Krantai
Atlanto krantas į šiaurę nuo Dakaro silpnai raižytas, lėkštas, smėlėtas, su smėlio nerijomis, kopomis, į pietus – suskaidytas Saloumo, Casamance’o upių estuarijų. Kranto linijos ilgis 531 kilometras.
Reljefas
Didesnę Senegalo paviršiaus dalį užima iš nuosėdinių uolienų susidariusios plokščios lygumos, nežymiai aukštėjančios į rytus iki 200 metrų. Senegalo pietrytinėje dalyje yra aukštesnis Fouta Djallono kalnų masyvo pietinis pakraštys; jame – aukščiausia Senegalo vieta (581 metras). Šiaurinėje dalyje – siauras aliuvinis Senegalo upės slėnis. Žaliojo Kyšulio pusiasalyje yra toliausiai į vakarus nutolęs Afrikos taškas – Almadi kyšulys.
Senegalo pakrantė (Dakaras)
Klimatas
Klimatas subekvatorinis musoninis, šiaurėje sausas, pietuose drėgnesnis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 23 °C, liepos mėnesio – 28 °C. Per metus iškrinta nuo 300–400 mm (šiaurėje) iki 1200–1500 mm kritulių. Drėgnasis sezonas būna liepą–spalį, sausasis – lapkritį–birželį. Žiemą ir pavasarį pučia stiprus šiaurės rytų vėjas harmatanas.
Vidaus vandenys
Visos Senegalo upės priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Didžiausios: Senegalas (upe eina Senegalo ir Mauritanijos siena), Gambija, Casamance’as, Saloumas. Upėms būdingi dideli vandens lygio svyravimai. Dauguma upių laikinos, vandens prisipildo tik drėgnuoju sezonu. Šalies pietuose Casamance’o ir Saloumo upės formuoja pelkėtas, druskingas estuarijas. Šiaurinėje dalyje telkšo didžiausias Senegalo ežeras – Guieras, vakarinėje dalyje yra lagūninių ežerų.
Gambijos upė Niokolo‑Kobos nacionaliniame parke
Dirvožemiai
Dirvožemiai Senegalo šiaurinėje dalyje daugiausia sausųjų savanų smėlžemiai, drėgnesnėje pietinėje – rausvai rusvi savanų geltonžemiai. Rytinėje dalyje vyrauja uolėti ir smėlėti pradžiažiemiai, vietomis padengti stora lateritų danga. Uolėtų pradžiažiemių dar yra Dakaro apylinkėse. Senegalo pietvakarinėje dalyje daugiausia yra derlingų raudonų blizgažemių, Atlanto vandenyno pakrantėse – salpžemių.
baobabai savanoje (Senegalo pietvakariai)
Augalija
Pagal floristinį padalijimą didžioji Senegalo dalis priklauso paleotropinės karalystės Sudano–Zambezės, tik pietvakarinė dalis – Gvinėjos–Kongo floristinei sričiai. Induočių augalų florą sudaro apie 2100 savaiminių ir daugiau kaip 300 svetimžemių augalų rūšių. Didžiausią dalį, apie 54 % Senegalo teritorijos užima įvairių tipų miškai ir krūmynai, daugiausia priskiriami savanų biomui. Senegalo šiaurinėje dalyje vyrauja krūmuotosios savanos, pietų link pereinančios į tikrąsias savanas, kurias pakeičia miškingosios savanos. Dažnos plačiosios ir senegalinės akacijos, tikrieji baobabai, lipnieji ir juosvieji kliedmiai, egiptiniai dykriai, gausu krūmais augančių lazdelinių, balzaminių ir kitų rūšių karpažolių. Žolių arde vyrauja soruolės, knisažolės, barzdočio, citrinžolės ir kitų genčių augalai. Pietinėje ir vakarinėje Senegalo dalyje nedidelius plotus užima drėgnieji atogrąžų miškai, kuriuose gausu koralmedžio, bombakmedžio, afzelijos, grevijos, juodmedžio, sagamedžio, parkijos ir kitų genčių medžių. Šiuose miškuose aptinkama daug endeminių augalų rūšių. Dalis miškų iškirsta ir jų vietoje įveistos alyvpalmių ir palmyrų plantacijos. Atlanto pakrantėse ir upių deltų srityse apie 140 tūkst. ha užima mangrovės, kuriose auga avicenijos, rizoforos ir sagočio genčių krūmai.
magrovės
Gyvūnija
Veisiasi afrikiniai drambliai, liūtai, antilopės, gepardai, hienos, hipopotamai, šernai, leopardai, šakalai, beždžionės, įvairių rūšių graužikai. Gausu paukščių (gandrų, žąsų, grifų, griciukų, erelių, papūgų, raibųjų ragasnapių, stručių, flamingų, tikrųjų patarškų ir kitų), roplių (krokodilų, varanų, kobrų, pitonų), vabzdžių (uodų, musių cėcė, skėrių, termitų). Atlanto vandenyno pakrantėje ir Senegalo upėse veisiasi rykliai, auksaspalviai sparai, skumbrės, ešeriai, sardinėlės, sardinės, paprastieji šamai, tunai, gausu įvairių rūšių moliuskų.
Niokolo‑Kobos nacionalinis parkas
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 11 % Senegalo teritorijos. Yra 4 nacionaliniai parkai ir 4 gyvūnijos rezervatai. Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Niokolo Kobos nacionalinis parkas (1981; plotas 9130 km2, didžiausias Senegale), Djoudjo nacionalinis paukščių parkas (1981), Saloumo delta (2011).
Senegalo konstitucinė santvarka
Senegalo partijos ir profsąjungos