Senegãlo kis

Bendroji ūkio apžvalga

Senegalas – ekonomiškai silpna valstybė.

2010 BVP sudarė 13,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 23,3 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1026 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 1172 JAV doleriai). Apie 55 % Senegalo gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Infliacija – 3,4 % (2011). Užsienio skola 4,4 mlrd. JAV dolerių (2009).

2021, Pasaulio banko duomenimis, Senegalo BVP sudarė 27,625 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 64,807 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1606,5 JAV dolerio (pagal perkamosios galios paritetą – 3768,7 JAV dolerio). Infliacija 1,3 % (2024 06).

Pramonė

akmens druskos kasykla prie Kaolacko

Kasama fosforitai, akmens druska, nedideliais kiekiais auksas ir geležies rūda. Pramonė menka. Yra fosforitų, naftos perdirbimo, metalo apdirbimo, tekstilės, avalynės, statybinių medžiagų (daugiausia cemento), maisto (aliejaus, žuvų perdirbimo, cukraus, malimo), tabako pramonės įmonių. Apie keturis penktadalius visų Senegalo pramonės įmonių susitelkę Dakaro administraciniame regione. 85,1 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, 10,5 % – hidroelektrinės.

Bioprodukcinis ūkis

Ariamoji žemė užima 27 % Senegalo teritorijos, pievos ir ganyklos – 30 %. Ypač intensyviai žemė dirbama Senegalo vakarinėje dalyje; šiaurinėje dalyje žemdirbystę plėtoti trukdo mažas kritulių kiekis. Senegalo ir Casamance’o upių drėkinamuose slėniuose daugiausia auginami ryžiai. Dar auginama soros, sorgai, kukurūzai, maniokai, batatai, pupiniai augalai, daržovės, arachiai, vilnamedžiai, cukranendrės. Renkamas gumiarabikas. Senegalo augalininkystės produkcija – 1 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės, arkliai, kupranugariai, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje. Kertamas miškas. Žvejyba (daugiausia apvaliųjų ir madeirinių sardinėlių) ir kitų jūrinių gyvūnų. Žvejojama vidaus vandenyse ir Atlanto vandenyne.

auginami maniokai

1

2

3

Turizmas

Dakaro paplūdimys

Daugiausia turistų atvyksta iš Prancūzijos (44,3 % visų užsienio turistų), kitų Afrikos valstybių (25,2 %), JAV (5,3 %), Ispanijos (4,9 %), Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų (4,6 %). Turistų labiausiai lankoma nacionaliniai parkai, paplūdimiai prie Atlanto vandenyno, Gorée sala prie Dakaro, Saint‑Louis.

Transportas

2007 automobilių kelių buvo 14 600 km, iš jų 4200 km su kieta danga. Per Senegalą eina dalis transkontinentinio plento, jungiančio Kairą (Egiptas) su Atlanto vandenyno pakrante. Geležinkelių yra 922 kilometrai. Svarbiausi geležinkeliai jungia Dakarą su Bamaku (Malis) ir su Saint‑Louis. Prekybos svarbiausias uostas – Dakaras (vienas didžiausių Afrikos vakarinėje dalyje; dar aptarnauja dalį Mauritanijos, Malį, Gambiją). 2008 buvo įregistruoti 186 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 46 500 bruto tonų. 2010 buvo 1000 km vidaus vandenų kelių. Laivuojama Senegalas, Saloumas, Casamance’as. Léopoldo Sédaro Senghoro tarptautinis oro uostas Dakare.

Dakaro uoste kraunami kroviniai

Bankai

Vakarų Afrikos valstybių centrinio banko būstinė Dakare

Senegalo centrinio banko funkcijas atlieka regioninis Vakarų Afrikos valstybių centrinis bankas (Banque Centrale des États de l’Afrique de l’Ouest, BCEAO, įkurtas 1959, būstinė Dakare). Veikia 19 komercinių bankų. Senegalo piniginis vienetas – Afrikos finansinės sandraugos frankas, lygus 100 santimų. Dakare veikia Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos Regioninės vertybinių popierių biržos (Bourse régionale des valeurs mobilières, įkurta 1998, būstinė Abidjane) skyrius.

Užsienio prekyba

Senegalo užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2008)

Užsienio prekybos balansas neigiamas. Daugiausia eksportuojama žuvys ir kiti jūriniai gyvūnai (10 % viso eksporto), naftos produktai, žemės riešutai, aliejus, fosfatai.

Ekonominiai ryšiai su Lietuva

Lietuva 2010 eksportavo į Senegalą prekių už 2,4 mln. litų.

2023 Lietuva eksportavo į Senegalą prekių už 29,962 mln. eurų, importavo iš Senegalo prekių už 4,882 mln. eurų.

Senegalo BVP struktūra (2008)

2271

-Senegalo pramonė; -Senegalo žemės ūkis; -turizmas Senegale; -Senegalo transportas; -Senegalo bankai; -Senegalo užsienio prekyba; -Senegalo ekonominiai ryšiai su Lietuva

Senegalas

Senegalo gamta

Senegalo gyventojai

Senegalo konstitucinė santvarka

Senegalo partijos ir profesinės sąjungos

Senegalo ginkluotosios pajėgos

Senegalo istorija

Senegalo švietimas

Senegalo literatūra

Senegalo architektūra

Senegalo dailė

Senegalo žiniasklaida

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką