Seneji Trãkai, kaimas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, 4 km į pietryčius nuo Trakų; seniūnijos, parapijos centras. 1219 gyventojų (2021). Per kaimą eina Vilniaus–Varėnos geležinkelis; geležinkelio stotis. Plentas į Trakus. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčia. Naudingųjų iškasenų (smėlio, molio) gavybos ir perdirbimo bendrovė Žvyro karjerai. Paštas, medicinos punktas, 2 pagrindinės (dėstomoji lietuvių kalba; nuo 2002 ir dėstomoji lenkų kalba; 1919–52 pradinė, 1952–99 septynmetė, aštuonmetė) mokyklos, lopšelis‑darželis, biblioteka (įkurta 1956). Senieji Trakai yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje (nuo 1991).
Senųjų Trakų herbas
Architektūra
Kaimo istorinė dalis suplanuota kaip dvipusis gatvinis rėžinis kaimas, gatvės nutiestos istorinių kelių trasomis (Trakų kelio ir kelio į Strakiškes). Vyrauja 19 a. pabaigos–20 a. pradžios mediniai vienaukščiai namai, stovintys galu į gatvę.
Senieji Trakai
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčios (1889) ir vienuolyno ansamblis Senuosiuose Trakuose
Neogotikos bruožų turinti Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčios ir benediktinų vienuolyno ansamblis (18–20 a.; pirmąją bažnyčią 1405 pastatydino Vytautas Didysis, dabartinė pastatyta 1899, architektas A. Mikulskis). Bažnyčioje yra vertingų paveikslų (tarp jų – Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu 18–19 a.), 4 medinės evangelistų skulptūros (visos 18 a.), medinė skulptūra Nukryžiuotasis (19 a.), bokštuose – 2 varpai (nuliedinti 1712 ir 1732), geležinis vėjarodis (1899); šventoriaus vartuose – 3 ornamentuoti kryžiai (19 amžius).
2271
Istorija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės metraščiuose teigiama, kad 1316 Senuosius Trakus įkūręs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Kelerius metus čia buvusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė (atkelta iš Kernavės). 1337 Senieji Trakai paminėti Vygando Marburgiečio kronikoje. Pastatyta mūrinė gynybinė pilis.
Po Gedimino mirties Senieji Trakai tapo jo sūnaus Kęstučio įkurtos Trakų kunigaikštystės ir Žemaičių seniūnijos centru. Spėjama, kad apie 1350 Senųjų Trakų pilyje gimė Kęstučio sūnus Vytautas. 14 a. 3 dešimtmetyje pastačius Trakų Pusiasalio pilį Senieji Trakai prarado reikšmę. 1405 Vytautas į pilį pasikvietė vienuolius benediktinus iš Tynieco (Lenkija), pastatė bažnyčią. Joje buvo laikomas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas (pagal legendą, jį Vytautui padovanojęs Bizantijos imperatorius, nuo 1859 paveikslas kabo Vilniaus katedroje; lankomas maldininkų). 1410 įkurta parapija. 1577 bažnyčia perstatyta, pastatytas vienuolynas. 1777–1845 veikė parapinė mokykla. 1845 vienuolynas uždarytas. Pro Senuosius Trakus 1862 nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, 1939–40 – geležinkelis iš miestelio į Trakus. 1884 87 % parapijos gyventojų buvo lietuviai, 12 % – baltarusiai, 1 % – lenkai.
Per I pasaulinį karą 1915 apgriauta bažnyčia. 1920–39 Senieji Trakai priklausė Lenkijos užgrobtam Vilniaus kraštui. SSRS okupacijos metais kaimas buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1971 įsteigtas Trakų nerūdinių statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas. 2001 patvirtintas Senųjų Trakų herbas. 2010 atkurtas Senųjų Trakų vienuolynas.
1799 buvo 141, 1833 – 61, 1860 – 164, 1904 – 297, 1959 – 339, 1970 – 337, 1979 – 632, 1989 – 1331, 2001 – 1501, 2011 – 1396 gyventojai.