senilzmas (lot. senilis – senatvinis), senėjimo, senatvės ir senatviškumo požymiai, nuostatos į senatvę ir diskriminacija dėl senatvės. Keli senilizmo svarbiausi aspektai: fiziniai ir psichiniai senėjimo požymiai (skausmai, susilpnėjusios jėga ir energija, sveikata, sunykęs raumenų tonusas, sumažėjęs kaulų tankis, atminties spragos, kūno patrauklumo pasikeitimas, draugų ir šeimos praradimas, priklausomybė nuo gydytojų ir vaistų, socialinė izoliacija); senatvės požymių atsiradimas santykinai jauname amžiuje; senatvės ligų ir negalavimų akcentavimas pajuokos ir patyčių prasme (senų žmonių užmaršumas, sumišimas, nedėmesingumas), diskriminacija dėl senatvės; senatvinė silpnaprotystė (senatvinis marazmas, senatvinė demencija) – smegenų degeneracinių (pvz., Alzheimerio, Huntingtono, Picko) ligų sukelti psichikos (pvz., atminties, orientacijos laike ir erdvėje, santykių su kitais žmonėmis) sutrikimai. Terminas senilizmas retai vartojamas. Dažniau vartojamas terminas diskriminacija dėl amžiaus.
1868