senoji knyga
senóji knygà, knyga, išleista per tam tikrą laikotarpį po spaudos išradimo. Senosios knygos termino vartojimo chronologinė riba įvairiose šalyse skiriasi: Vakarų Europoje – iki 1800, Rusijoje – iki 1850, Latvijoje – iki 1856, Lietuvoje – iki 1864 imtinai. Senosios knygos periodizacijoje atsižvelgiama į šalies visuomeninę ir ekonominę kaitą, knygininkystės raidos savitumus, iš dalies laikotarpiai nustatomi mokslininkų susitarimu.