Senóji Riazãnė, 10–16 a. miesto liekanos (48 ha ploto) Rusijoje, apie 50 km į pietvakarius nuo Riazanės, Okos dešiniajame krante. Senoji Riazanė, įkurta apleistos finougrų gyvenvietės vietoje, pirmą kartą paminėta 1096. 12–13 a. buvo Riazanės kunigaikštystės sostinė. 1208 ją sudegino Vladimiro‑Suzdalės kunigaikščio Vsevolodo Didžiojo Lizdo, 1237 – Batijaus kariuomenė. 14 a. viduryje Riazanės kunigaikštystės sostinė iš Senosios Riazanės perkelta į Riazanės Perejaslavlį (Riazanė. ISTORIJA). 16 a. sunyko. Miestą 12 a. sudarė viršutinė ir vidurinė dalys, vėliau pastatyta pietinė dalis, uostas. 11 a. mieste gyveno apie 1500, 13 a. 75 ha plote – apie 8000 žmonių.
13–14 a. sidabrinė apyrankė, rasta Senojoje Riazanėje
Senoji Riazanė pradėta tyrinėti 1822, radus aukso dirbinių lobį. 20 a. tyrinėjo Rusijos mokslų akademijos Archeologijos instituto ir Riazanės istorijos ir archeologijos draustinio muziejaus ekspedicijos (vadovai: 1926 – V. Gorodcovas, 1945–1950, 1966–1979 – A. Mongaitas, nuo 1994 – A. Černecovas). Rasta ręstinių antžeminių pastatų, 3 cerkvių, amatininkų dirbtuvių liekanų. Miestą gynė iki 10 m aukščio siena su bokštais, apjuosta grioviais. Išliko Boriso ir Glebo soboro fragmentas. Radiniai: darbo įrankiai (puodžiaus, kalvio darbo įrankiai), ginklai, papuošalai (stiklinės, sidabrinės apyrankės, perlų, sardonikso, kalnų krištolo, gintaro, stiklo, sidabro karoliai, auksinis kabutis, sidabriniai žiedai), pinigai (14 a. Aukso ordos monetos, monetinių lydinių lobis), kiti daiktai (antspaudai, plombos, inkrustuota taurė, laiškas ant beržo tošies, svarstyklės ir jų svareliai, šachmatų figūros), įvežtiniai daiktai (stiklo, keramikos dirbiniai), kaulo ir rago dirbiniai ir jų gamybos atliekos, keramikos dirbiniai (tarp jų ir Borščevo kultūros). Mieste rasta 13 lobių, iš jų 2 su auksiniais daiktais (rasti 1979 ir 1992). Radiniai saugomi Ginklų rūmuose (Maskva), Riazanės istorijos ir archeologijos draustinio muziejuje.
L: G. Borisevič, V. Darkevič Drevnjaja stolica Rjazanskoj zemli Moskva 1995.