senònai (lot. Senones), keltų gentys.
Dalis senonų maždaug 400 pr. Kr. iš šiaurės perėjo Alpes ir įsikūrė Šiaurės Italijoje, Adrijos jūros pakrantėje. Kiti, minimi 58–51 pr. Kr. istorijos šaltiniuose, gyveno Lugduno Galijoje, 54–52 pr. Kr. buvo nukariauti Cezario per Galų karą.
390 pr. Kr. Italijoje, prie Alijos upės senonai sumušė romėnų kariuomenę (Alijos mūšis), 387 užėmė (išskyrus Kapitolijų) ir nuniokiojo Romą, gavę didelę išpirką pasitraukė. Senonai ir romėnai apie 100 metų nuolat kariavo. 283 pr. Kr. Romos konsulas Dolabela senonų kariuomenę sumušė ir beveik visus juos išžudė.