senòtas (isp. cenote < majų k. ts’onot – vandens įduba), šulinio formos karstinė dubė vertikaliomis sienomis, iš dalies arba visa prisipildžiusi vandens. Susidaro klintyse įgriuvus povandeninio urvo skliautui. Būna nuo kelių iki keliolikos metrų skersmens. Skiriami senotų tipai: šulinys, cilindras, lėkštas senotas ir urvo formos. Senotai aptinkami Centrinėje Amerikoje, daugiausia Meksikoje, Jukatano pusiasalyje (daugiau kaip 2400), Karibų salose. Senotuose randama senovės žmonių griaučių liekanų, religinių apeigų reikmenų. Giliausias pasaulyje senotas – Zacatóno (gylis 392 m; Meksikos šiaurėje). Žinomiausias senotas – Cenote Sagrado (Šventasis šulinys; skersmuo 60 m, vandens lygis 27 m gylyje; indėnų majų piligrimystės objektas); prie jo pastatytas majų miestas Čičen Ica (pasaulio paveldo vertybė nuo 1988). Majai senotus vadino šventais šuliniais, naudojo religiniams tikslams, geriamajam vandeniui gauti.
senotas (Čičen Icos Cenote Sagrado, Meksika)
Kaip fizinės geografijos terminas senotas vartojamas nuo 1841.
1576