senóvės Egpto architektūrà
Buvo suformuota nemaža statinių tipų, konstrukcinių elementų: piramidė, obeliskas, moduliu grindžiama atramų ir perdangų sistema, kolona.
Archajinis laikotarpis
Archajiniu laikotarpiu susiformavo kapaviečių ansambliai, kuriuos sudarė mastabos, aplink jas išsidėsčiusios šventyklos ir tarnų kapai. Statyta daugiausia iš nedegtų plytų, kartais jas sutvirtindavo akmenimis. Senosios valstybės laikotarpiu piramidė tapo būtina faraono kapavietės forma.
Didysis sfinksas prie Chefreno piramidės al Gizoje (2530–2470 pr. Kr.)
piramidžių kompleksas al Gizoje (2530–2470 pr. Kr.)
Seniausias išlikęs ansamblis – šešių pakopų faraono Džoserio piramidė (apie 27 a. pr. Kr., architektas Imchotepas) ir aplink ją išdėstytos mažėjančios mastabos Sakkaroje. 2530–2470 pr. Kr. al Gizos nekropolyje pastatytos IV dinastijos faraonų Cheopso (architektas Hemjunas), Chefreno ir Mikerino piramidės su šventyklomis, mažesnėmis piramidėmis ir faraonų šeimų, aukštų pareigūnų kapavietėmis. Piramidės (vienas Septynių pasaulio stebuklų) buvo statomos iš didelių akmens blokų, puošiamos poliruoto kalkakmenio arba granito plokštėmis. Į ansamblį įeidavo ir 1 ar 2 sudėtingo plano šventyklos. Valdant V dinastijai pradėtos statyti simetriškos šventyklos, plito hipertralinė šventykla (neturinti perdangos, skirta saulės dievui) su aukuru ir aukštu obelisku kiemo centre.
Vidurinės valstybės laikotarpis
Vidurinės valstybės laikotarpiu kūrėsi miestai (Kahunas, netoli al Fajumo), plėtėsi irigacinių įrenginių tinklas. Iš nedegtų plytų pastatyta valdovų ir didikų rūmų, apjuostų akmenų sienomis, dekoruotų tapyba, su vidaus kiemeliais, galerijomis ir kolonų portikais. Aplink rūmus driekėsi vargšų kvartalai, apstatyti plūkto molio trobelėmis. Piramidės statytos mažesnės ir iš ne tokių patvarių medžiagų (akmuo naudotas tik vidaus konstrukcinėms dalims ir apdailai). Pagal provincijos architektūros tradiciją vietoj mastabų kapaviečių ansamblius pradėta įrenginėti uolose su 2–4 kolonų portikais ties įėjimu į kapavietės vidų (Hnumchotepo ir kitų faraonų kapai Bani Hasane, 15 a. prieš Kristų).
Egipto pietuose ir vakaruose pastatyta tvirtovių kompleksų (15 a. pr.ieš Kristų). Reikšmingas šio laikotarpio architektūros paminklas – faraono Mentuchotepo I memorialinis ansamblis Deir al Bachari (1480 prieš Kristų). Jis yra ašinės kompozicijos, ant granito terasos, su šventykla ir 40 m aukščio piramide viršuje.
Naujosios valstybės laikotarpis
Faraonės Hačepsutos šventyklos ansamblis Deir al Bachri (15 a. pr. Kr.)
Naujosios valstybės laikotarpiu statyta daug itin didelių sakralinių pastatų; ansambliai: faraonės Hačepsutos Deir al Bachri (16 a. pr. Kr.), uolose iškirsta Ramzio II šventykla Abu Simbele (14–13 a. prieš Kristų). 15–14 a. pr. Kr. susiklostė Egipto šventyklos struktūros kanonas: sfinksų alėja, vedanti portalo link, priešais portalą stovi pilonai su faraonų kolosais ir vėliavų stiebais, už portalo – erdvus kiemas, juosiamas portikų, kiemo gilumoje – keli hipostilai su lotoso ir papiruso formas primenančiomis kolonomis, remiančiomis akmenines perdangas; ansamblio gale – šventenybių saugykla (Amono Ra šventyklos ansamblis Tebuose, dabar Karnakas ir Luksoras, 16–12 a. prieš Kristų). Šventyklos daugiausia statytos iš smiltainio, pasaulietiniai pastatai, net faraonų rūmai – iš nedegtų plytų.
Gyvenamųjų pastatų, rūmų liekanų rasta al Amarnos ir Deir al Medinos miestų griuvėsiuose. Nilo šlaituose iškirsta faraonų ir didikų kapaviečių, kuriose buvo saugomi sarkofagai su mumijomis ir gausiomis įkapėmis.
11–4 a. pr. Kr. dėl ekonominio nuosmukio sumenko statybos, architektūros tradicijos. Ptolemajų (helenistiniu) laikotarpiu vietinės architektūros formos buvo siejamos su antikos meno tradicijomis, atsirado kolonų su įvairesniais kapiteliais. Faro saloje 3 a. pr. Kr. buvo pastatytas 120 m aukščio Aleksandrijos švyturys (architektas Sostratas Knidietis; sugriautas 16 a.) – vienas Septynių pasaulio stebuklų. Pastatyta graikų stiliaus šventyklų, rūmų, teatrų, bibliotekų. Valdant Ptolemajams šventyklos statytos (arba perstatinėtos) pagal senuosius, daugiausia Naujosios valstybės, pavyzdžius (Horo šventykla Adfu, 237–57 prieš Kristų). 1 a. pr. Kr.–4 a. po Kr. sustiprėjo antikos įtaka (Trajano kioskas Filės saloje, 1–2 amžius).
4–7 a. plintant krikščionybei klostėsi vietinis krikščioniškosios architektūros stilius. Buvo statomi vienuolynai (Baltasis – Sohage, Raudonasis – prie Raudonosios jūros, abu 5 a., al Bavito, 6–7 a.), trinavės, apsidėmis užsibaigiančios bazilikos su emporomis ir transeptais (bažnyčios Abu Mene, Hermopolyje, Kaire, Isnoje, Asuane, visos 5–8 amžius). Statyti ir stačiakampiai mauzoliejai (al Bagavato nekropoliai al Chargoje, 6–8 a.), su 2 ar 3 patalpomis (apeigoms ir laidojimui). Jie dengti kupolais arba dvišlaičiais stogais, gausiai puošti skulptūromis ir tapyba.
Pasaulio paveldo vertybės
Memfio nekropoliai (piramidės ir kapavietės tarp dabartinių al Gizos ir Dahšuro, trečias tūkstantmetis prieš Kristų), Tebų nekropoliai (Karnako ir Luksoro šventyklų ansambliai, 16–12 a. pr. Kr.), Nubijos kultūros paminklai (Ramzio II šventykla Abu Simbele, 14–13 a. pr. Kr., Izidės šventykla Filės saloje, apie 4 a. pr. Kr.), Abu Meno (įkurtas 3 a.; pavojuje nuo 2001) ir Kairo senamiesčiai (visi nuo 1979), Šv. Kotrynos vienuolynas Sinajaus pusiasalyje (6 a.; nuo 2002).
L: H. Schäfer Principles of Egyptian Art Oxford 1974; A. Effenberger Koptische Kunst, Ägypten in spätantiker, bizantinischer und frühislamischer Zeit Leipzig 1975; W. S. Smith The Art and Architecture of Ancient Egypt Harmondsworth 1981.
2972
senovės Egipto kultūra
senovės Egipto religija ir mitologija