senovės Graikija
senóvės Graĩkija,Grakija, Helãdė, Eladà, senovės graikų valstybės, susikūrusios Balkanų pusiasalio pietinėje dalyje, kitose Egėjo jūros pakrantėse (Trakijoje, Mažojoje Azijoje), Jonijos jūros salose, t. p. kolonijos, graikų įkurtos per vadinamąją didžiąją kolonizaciją.
Senovės Graikijai priklausė (įvairiais laikotarpiais) šios sritys: Epyras, Tesalija (šiaurinėje dalyje), Aitolija, Fokidė, Bojotija, Atika (vidurinėje dalyje), Achaja, Arkadija, Elidė, Argolidė, Mesenija bei Lakonija (pietinėje dalyje, Peloponeso pusiasalyje).
Manoma, kad kraštą Graikijos vardu (lotynų kalba Graecia) pagal vieną graikų gentį, gyvenusią Graikijos šiaurės vakaruose, pavadino romėnai; senovės Graikijos gyventojai savo kraštą nuo maždaug 7 a. pr. Kr. pradžios vadino Helade, o patys vadinosi helenais.
senovės Graikijos architektūra