senóvės Ròmos architektūrà
Karalių laikotarpis
Karalių laikotarpiu (apie 800–510 ar 509 pr. Kr.) savitai plėtota etruskų, vėliau – graikų meno tradicija. Nutiesta akmens plokštėmis grįstų kelių (Apijaus kelias tarp Romos ir Kapujos, 312 pr. Kr., Flaminijaus kelias). Šio laikotarpio statiniai buvo daugelį kartų perstatyti, rekonstruoti. Išliko Jupiterio šventyklos pamatų fragmentų Romos Kapitolijuje.
Respublikos laikotarpis
Respublikos laikotarpiu (510 ar 509–30 ar 27 a. pr. Kr.) susiklostė miestų planavimo principai: buvo statomos stačiakampio plano gyvenvietės – opidai, pagal senovės romėnų legionų įtvirtintos stovyklos (castrum) pavyzdį projektuoti miestai. Jų kvartalai buvo užstatomi insulėmis su sodais, patricijų gyvenamaisiais namais su atrijais, netoli miesto harmoningai kraštovaizdyje komponuotos puošnios vilos. Pagal graikų agoros kompozicijos principus susiklostė miesto pagrindinė aikštė – forumas (Romos forumas, pradėtas formuoti 6 a. pr. Kr.). Būdinga dviejų pagrindinių gatvių sistema: vadinamoji cardo vedė į šiaurę ir pietus, vadinamoji decumannus – į rytus ir vakarus. Pastatų architektūra tapo puošnesnė. Savitai taikyti graikų architektūriniai orderiai: pakeistos dorėniškojo ir jonėniškojo orderio antablemento proporcijos, puošyba, dorėniškąjį orderį papildė bazė, imta naudoti supaprastintą graikų dorėniškojo orderio variantą – toskaniškąjį orderį, korintiškojo orderio atmainą – kompozitinį orderį.
akvedukas Cezarėjoje (Izraelis; 1 a. pr. Kr. pabaiga)
Romėnai pirmieji statyboje ėmė naudoti kalkių skiedinį (jo mišinį sudaro pucolanai, kalkės, tufas, travertinas, plytų arba marmuro skalda), sukūrė arkas, ištobulino skliauto konstrukcijas – dideles erdves dengė cilindriniais ir kryžminiais skliautais, kupolais (Panteono kupolo skersmuo – 42,7 m). 2–1 a. pr. Kr. susiklostė ir buvo ištobulinta senovės Romos pagrindinių statinių (bazilikos, termų, amfiteatro) ir inžinerinių įrenginių (arkinio tilto, akveduko, kelių) tipai. Pagrindinė statybinė medžiaga – įvairių rūšių tufas, puošybai naudota marmuras, porfyrai, granitas, alebastras, stiukas. Gyvenamieji namai dažniausiai statyti iš nedegtų plytų.
Traktate Dešimt knygų apie architektūrą (De architektura libri decem 1 a. pr. Kr.) architektūros teorijos terminą pirmasis pavartojo architektas ir architektūros teoretikas Vitruvijus, įvardijo ir tris architektūros objekto (statinio) savybes – tvirtumą, naudą ir grožį (lotyniškai firmitas, utilitas, venustas).
Imperijos laikotarpis
Imperijos klestėjimo laikotarpiu (30 ar 27 pr. Kr.–2 a. po Kr.) sparčiai plėtėsi miestai – Roma (visi senovės Romos statiniai Romos istoriniame centre – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1980), Pompėja, Herkulanėjas, Ostija, iš karo stovyklų susiformavo nauji stačiakampio plano miestai – Aosta, Turinas, Florencija, Lucca. Užkariautose teritorijose įkurta naujų miestų – Londinijus (dabar Londonas), Vindobona (dabar Viena), Kolonija (Colonia Claudia Ara Agrippinensium; dabar Kölnas), išplėsti senieji – Miletas, Aleksandrija, Pergamas, Lutecija (dabar Paryžius).
Maksencijaus bazilikos Romoje fragmentai (apie 315)
Paplito monumentalių formų architektūra. Miestuose pastatyta didingų reprezentacinių rūmų, puošnių vilų (Hadriano vila Tivoli, 2 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999; vila Romana del Casale prie Piazza Armerinos, 4 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1997), gyvenamųjų namų su atrijais ir peristilu. Forumas virto uždara puošnia aikšte, užstatyta visuomeniniais pastatais, jos centre būdavo įkomponuojama imperatoriaus skulptūra. Atsirado visuomeninių, administracinių, prekybinių pastatų nauji tipai – kurija, cirkas, vado būstinė – pretorijus. Statyti dideli atviri teatrai (Marcelo Romoje, 44–13 pr. Kr.), amfiteatrai (Arles’yje, 1 a. pr. Kr., visi senovės Romos ir romanikos stiliaus statiniai Arles’yje – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1981; Koliziejus Romoje, 81 po Kr., Lutecijos arena Paryžiuje, 1 a. po Kr.), dengti teatrai (odeonai), stadionai, bibliotekos, termos (Karakalos termų kompleksas Romoje, 3 a.), kolonadomis puoštos įvairios šventyklos (Panteonas Romoje, 125 po Kr.), pseudoperipteriai (Maison Carrée Nîmes’e, 1 a. pr. Kr., Vyrų Fortūnos šventykla Romoje, 2 a. pr. Kr. arba 1 a.), bazilikos (Maksencijaus Romoje, 310–313 po Kr.).
Septimijaus Severo triumfo arka Leptis Magnoje (apie 203)
Žymiausias šio laikotarpio architektas – Rabirijus, kuris ant Palatino kalvos Romoje suprojektavo imperatoriaus Domiciano rūmus su sodais. Imperijos pergales žymėjo statomos triumfo arkos (Tito arka Romoje, 81 po Kr., Septimijaus Severo Leptis Magnoje, apie 203 po Kr.), kolonos (Trajano kolona Romoje, 2 a.). Pastatyta arkinių tiltų (Tiberijaus Rimini, 21 po Kr., per Gard’o upę Nîmes’e, su akveduku, visi 1 a. po Kr.), akvedukų (Segovijoje, 1–2 a.); miestuose įvesta kanalizacija. Miestus juosė mūro sienos, už jų pakelėse būdavo įrengiamos požeminės kapinės – katakombos. Mirusieji laidoti ir linijinio plano kapinėse, juose buvo statomi kolumbarijai, mauzoliejai (Hadriano Romoje, 139 po Kr., viduriniais amžiais perstatytas į Šv. Angelo pilį).
Imperijos žlugimo laikotarpiu (3–5 a.) sumenko meninės tradicijos. Architektūra tapo teatrališka, labai puošni. Gausiai statyta provincijose; būdinga romėnų architektūrinių formų ir vietinių statybos tradicijų dermė. Žymesni statiniai: Alcántaros tiltas (1 a., 1543 atstatytas), Diokleciano rūmų kompleksas Splite (4 a. pradžia), šventyklų ansamblis Baalbeke (1–3 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1984), Baal Šamino šventykla Palmyroje (perstatyta 1 a.), amfiteatrai – Milete (1 a. vidurys–2 a. vidurys), Plovdive (2 a.).
Įsigalint krikščionybei Romoje pastatyta Šv. Petro bazilika, Šv. Pauliaus už sienų bazilika (San Paolo Fuori le Mura, 4 a., su popiežiaus rezidencijos kitais objektais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1990), jų architektūra turėjo įtakos vidurinių amžių sakralinės architektūros plėtotei.
Senovės Romai žlugus menines tradicijas kūrybiškai plėtojo Bizantija. Senovės Romoje sukurtos architektūrinės formos, jų kompoziciniai principai turėjo įtakos Europos šalių (daugiausia Italijos ir Prancūzijos) vidurinių amžių (ankstyvosios krikščionybės, romanikos), Renesanso ir baroko epochos architektūros, neostilių raidai.
Pasaulio paveldo vertybės
Senovės Romos statiniai Romos istoriniame centre (nuo 1980), senovės Romos statiniai Arles’yje (nuo 1981), šventyklų ansamblis Baalbeke (nuo 1984), Šv. Pauliaus už sienų bazilika Romoje (nuo 1990), vila Romana del Casale prie Piazza Armerinos (nuo 1997), Hadriano vila Tivoli (nuo 1999).
1729
senovės Romos kultūra