senóvės Ròmos dail

Senovės Romos meno randama dideliame areale, nes plėsdama valdas imperija skleidė ir savo meną. Romos dailė patyrė ir daug įtakų, dažniausiai užkariautų tautų. Jai būdinga dekoratyvumas, eklektiškumas, praktiškumas. Skiriami raidos laikotarpiai: karalių (apie 800–510 ar 509 pr. Kr.), respublikos (510 ar 509 pr. Kr.–30 ar 27 pr. Kr.), imperijos klestėjimo (30 ar 27 pr. Kr–2 a. po Kr.) ir imperijos žlugimo (3 a.–476 po Kristaus).

Karalių laikotarpis

Karalių laikotarpiu skulptūroje, portretuose, sienų tapyboje buvo savitai plėtojamos etruskų, vėliau graikų meno tradicijos, esama ir Egipto meno įtakos. Šventyklos puoštos terakotinėmis skulptūromis, gamintos laidojimo urnos, mažos skulptūrėlės vietiniams kultams.

Respublikos laikotarpis

Respublikos laikotarpiu reikšminga buvo sienų tapyba. Buvo ištapomos vidinės, išorinės pastatų sienos, lubos, skliautai, nišos, kartais grindys (dažniausiai imituojant opus sectile – apdailą iš akmens plytelių, sudėliotų pagal ornamentinio arba figūrinio piešinio kontūrą; Teatro Cezarėjoje grindys, apie 74 prieš Kristų).

Šiuo laikotarpiu susiklostė du sienų tapybos stiliai: pirmasis, arba inkrustacinis, arba struktūrinis (2 a. antra pusė–1 a. pr. Kr. pradžia), ir antrasis, arba dekoratyvinis (apie 80–20 prieš Kristų). Pirmajam būdinga sienos mūrijimo imitavimo būdas (Vetijų, Fauno, Salustijaus namų Pompėjoje, Samnitų namo Herkulanėjuje freskos), antrajam – sudėtingos tematikos subtilaus kolorito kompozicijos, gausu šviesšešėlių, sukurta perspektyva (Misterijų vilos Pompėjoje, apie 60 pr. Kr., Livijos, apie 25 pr. Kr., Augusto, apie 28 pr. Kr. namų Romoje freskos). Nevienodos paskirties pastatuose kurta įvairių siužetų sienų tapyba; tapyta natiurmortai, kasdienio gyvenimo vaizdai, portretai, mitologiniai siužetai, erotinės scenos, peizažai. 3 a. pr. Kr. susiklostė vadinamoji triumfo tapyba; vaizduota triumfo žygiai, karo pergalės ir mūšių vaizdai, užkariauti miestai ir regionai, žemėlapiai.

sienų tapybos fragmentas iš Herkulanėjo (iki 79, Neapolio nacionalinis archeologijos muziejus)

Kapitolijaus vilkė (bronza, 5 a. pr. Kr.?, Vatikano muziejai)

Romoje plėtoti keturi skulptūros tipai: portretinė skulptūra, istoriniai reljefai, sarkofagai ir graikų skulptūrų kopijos. Gausiausiai kurti portretai; visafigūriai figūriniai portretai (pagerbiant nusipelniusius žmones) dažniausiai buvo idealizuoti, biustams (išsirutuliojo iš romėnų praktikos nuimti pomirtinę kaukę iš vaško) būdingas realizmas, bruožų tikslumas (net paryškinant, šaržuojant), pabrėžiama asmens padėtis visuomenėje (Romos patricijus su protėvių biustais, apie 30 prieš Kristų). Ankstyvosios portretinės skulptūros buvo terakotinės, nuo 2 a. pr. Kr. pradėta naudoti kalkakmenį, atradus telkinius – marmurą, atradus sidabro kasyklas Ispanijoje – sidabrą (dažniausiai dievų ir imperatorių skulptūroms).

Respublikos laikotarpio pabaigoje pradėtas kurti istorinės tematikos reljefas, stengtasi tiksliau perteikti žmonių charakteristikas, ginkluotę, aplinką. Personažai vaizduoti įvairiais rakursais, dievai – visu kūnu, priekiniame plane. Laidojimų sarkofagai dažniausiai marmuriniai, gausiai puošti reljefais su mirusiojo atvaizdu ir jo gyvenimo siužetais (Kepėjo antkapis prie Didžiųjų vartų Romoje, apie 30 prieš Kristų). Gausiai kurti graikų meno perdirbiniai. Iš pradžių kopijas atlikinėjo Graikijos, vėliau – Mažosios Azijos meistrai. Atradus marmuro telkinius Carraroje kopijos darytos ir Italijos teritorijoje. Buvo plėtojama mozaika, portretinė, teminė gliptika (dailininkas Agatopas). Taikomajai dailei būdinga spalvingumas ir dekoratyvumas. Kurti stiklo dirbiniai (tradicija perimta iš egiptiečių), plėtota milefjorio puošybos technika. 1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr. plito kamėjinio stiklo indai: pagrindinė forma buvo kuriama dviejų ir daugiau sluoksnių, kurių viršutinis ar viršutiniai išraižomi įvairiais ornamentais (imituotas chalcedonas). Kurti metalo dirbiniai, juvelyrika, ištobulintas sidabro, aukso apdirbimas.

Imperijos klestėjimo laikotarpis

Imperijos klestėjimo laikotarpiu sienų tapyboje paplito grakštus trečiasis, arba įmantrusis stilius (20 pr. Kr.– 63 po Kr.), buvo tapoma tempera ant sauso tinko, vyravo peizažai, šokėjų, satyrų atvaizdai (Livijos vilos Prima Portoje sienų tapyba, dailininkas Ludijus, 1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr. pradžia, Vaismedžių sodo namas Pompėjoje). Apie 63 sienų tapyboje ir mozaikoje įsigalėjo ketvirtasis stilius (buvo paplitęs iki 2 a., pradininkas Fabulas, 1 a.), būdinga daugiaplanės fantastinės architektūrinės kompozicijos, peizažai, sukuriantys gilios erdvės iliuziją (Dioskūrų, Ifigenijos namų Pompėjoje freskos). Ant medžio plokščių tempera arba enkaustika tapyti portretai (Septimijaus Severo šeimos portretas, apie 2 amžius). Reikšmingi provincijoje (Egipte) sukurti al Fajumo portretai. Imperijos klestėjimo laikotarpiu skulptūra artima graikiškai, tik labiau idealizuota, rafinuotesnės modeliuotės. Trajano valdymo metais skulptūra buvo herojiškesnė, portretai paprastesni, Hadriano valdymo – ekspresyvesnė (Antinojaus biustas, apie 130). Labiausiai suaktyvėjo istorinio reljefo raida. Po Oktaviano Augusto atėjimo į valdžią kuriant legendą apie jo dievišką kilmę, reljefai naudoti propagandiniais tikslais. Jie buvo horizontalios kompozicijos, ramios ritmikos, santūrios lipdybos (Taikos aukuro reljefai Romoje, 9 pr. Kr.), siekta sukurti gylio iliuziją. 2 a. reljefai dekoratyvūs, dinamiški, dokumentinio stiliaus, rodyta kostiumai bei romėnų ekipiruotė, atsirado batalinio žanro reljefas. Sukurta dekoratyvinių skulptūrų (dailininkas Stefanas, 1 a. pr. Kr.–1 a. po Kr., Manelajus, 1 amžius). Dažniausiai skulptūros kaltos iš granito, bazalto, raudonasis porfyras naudotas imperatorių atvaizdams. Iki 2 a. pabaigos kurta daug sidabro skulptūrų (sidabrinis Lucijaus Vero biustas, apie 169), auksas naudotas dievų, vėliau ir imperatorių skulptūroms (Marko Aurelijaus biustas, apie 180). Skulptūros drožtos ir iš medžio (medinė sėdinčio Jupiterio skulptūra iš al Fajumo, su polichromijos liekanomis, apie 2–3 amžius).

puodelis iš Boscorealės lobyno (sidabras, 1 a., Luvras Paryžiuje)

Mozaikoje vyravo medžioklės, gimnastikos pratybų scenos (Hadriano vilos netoli Tivoli grindų mozaikos). 2 a. paplito juodai balta akmens mozaika (daugiausia portretai). Taikomojoje dailėje plėtota toreutika, raudono lako keramika su reljefiniu dekoru, dirbiniai iš gemos. Juvelyrikoje naudota gintaras, brangūs akmenys ir auksas. Indų puošyboje buvo populiarūs reljefiniai ornamentai mitologiniais ir istoriniais motyvais. Gana gausiai provincijos miestuose kurta keramika skyrėsi stiliumi ir medžiagomis (Arecijaus keramika). Pradėtas pūsti stiklas, jis išpopuliarėjo apie 50.

Imperijos žlugimo laikotarpis

Imperijos žlugimo laikotarpiu atsirado meno smukimo apraiškų. Nuo 3 a. pabaigos, įsigalėjus krikščionybei, toliau dekoruotos durys ir sarkofagai; apvalioji skulptūra sumenko. Skulptūrinis portretas prarado realistiškumą, individualumą, jam būdinga statiškumas, patetiškumas, geometrizuotos kūnų formos, kresnos proporcijos. Provincijos (Sirijos, Galijos) skulptūros raidą veikė vietos meno tradicijos (Artimųjų Rytų, keltų).

3 a. reljefe plėtota 2 a. tematika (daug batalinių scenų), bet figūros suplokštintos, pozos dirbtinės. Būdingi marmuriniai sarkofagai, dekoruoti teminiais simboliniais krikščioniškos tematikos reljefais. Tapyboje plito portretinės miniatiūros ant auksinės folijos; katakombų freskų tapyba buvo krikščioniškos tematikos. Sienų tapyba plokštuminė linijinė, piešinys ryškintas tamsiais kontūrais, formos apibendrintos, figūros statiškos, spalva lokali. Sumenko molbertinė tapyba, taikomoji dailė (svarbesni toreutikos kūriniai). Meniška buvo polichrominė mozaika, vaizduojanti mitologines medžioklės scenas (Casalės vila netoli Piazza Amerinos, 3–4 amžius). Tęsta stiklo apdirbimo tradicija (Likurgo taurė, 4 a.), kurti metalo dirbiniai (sidabro padėklas, 4 amžius).

sarkofago reljefas su mūšio scena (marmuras, 3 a., Nacionalinis romėnų muziejus Romoje)

Romos meno tradicijų laikėsi ir kūrybiškai jas interpretavo Bizantija, nuo Renesanso ryški Romos įtaka skulptūroje, taikomojoje dailėje.

2271

senovės Romos kultūra

senovės Roma

senovės Romos literatūra

senovės Romos architektūra

senovės Romos muzika

senovės Romos teatras

senovės Romos istorija

senovės Romos švietimas

senovės Romos ryšiai su baltais

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką