kentauras su dvigubu aulu (Atikoje sukurtos raudonfigūrio stiliaus vazos piešinio, apie 5 a. pr. Kr., kopija)
senóvės Ròmos mùzikos raidą veikė helenistinė kultūra. Buvo paplitę vokaliniai instrumentiniai žanrai, daugiausia – triumfo, vestuvių, užstalės dainos, kartais joms pritarta tibija (fleitos tipo muzikos instrumentas). Senovines religinio pobūdžio dainas šokius, himnus per šventes atlikdavo salijai ir broliai arvaliai (žynių kolegijos). Imperijos laikotarpiu Romos mieste gyveno nemažai Graikijos, Sirijos, Egipto ir Babilonijos instrumentininkų, Aleksandrijos dainininkų, Andalūzijos šokėjų. Muzika artimai sieta su poezija (Horacijaus odės, Ovidijaus poemos, Vergilijaus eklogės ir kiti kūriniai buvo dainuojami pritariant styginiais muzikos instrumentais). Cirko ir teatro vaidinimuose dalyvaudavo dideli chorai ir orkestrai; dramos spektakliuose būdavo atliekami rečitatyvinio pobūdžio muzikos numeriai (vadinamosios kantikos). Pučiamųjų instrumentų orkestrus turėjo kariniai legionai. Paplitusiai graikų muzikai atlikti naudota aulas, kitara, psalteriumas, sambykė, trigononas, barbitas, magadis, pektis.
Per Bakcho šventes grota daugiausia mušamaisiais muzikos instrumentais. Aristokratų rūmuose buvo populiarūs vandens vargonai (hidraulas). 1 a. po Kr. imperatoriaus Domiciano įsteigtose Kapitolijaus varžybose be poetų dalyvaudavo ir dainininkai, instrumentininkai. Imperatorius Neronas įsteigė vadinamąsias graikiškąsias varžybas (pats jose dalyvaudavo kaip poetas, dainininkas, kitaroidas). Geriausi muzikos atlikėjai buvo dainininkas Tigelijus (1 a. pr. Kr. pabaiga–1 a. po Kr. pradžia), dainininkas aktorius Apelas (1 a. po Kr. pirma pusė), kitaroidai Menkratas (1 a. po Kr. vidurys), Terpnijus, Diodoras (1 a. po Kr. antra pusė), Mesomedas Kretietis (2 a. pirma pusė). Nuo 2 a. pabaigos ėmė plisti ir bažnytinė muzika.
660
senovės Romos kultūra