senóvės Ròmos švietmas
Romėnai ugdymo sistemą ir jos principus perėmė iš graikų. Iš pradžių ugdymas dažniausiai vykdavo namuose. Namų mokytojais (vadinamieji comes) dažniausiai buvo išsilavinę graikai. Jie prižiūrėdavo vaikus, mokydavo graikų kalbos pradmenų. Be namų mokytojų, vaikus taip pat ugdydavo ir tėvai (tėvas – berniukus, motina – mergaites). Mergaitės daugiausia buvo mokomos reikalingų namams darbų (pavyzdžiui, verpimo, audimo), muzikos ir šokių. Pirmosios pradinės mokyklos (ludi) atsirado 5 amžiuje prieš Kristų. Jose mokėsi laisvųjų piliečių vaikai nuo 7 metų, mokslas trukdavo 4–5 metus. Berniukai ir mergaitės mokėsi kartu. Manoma, kad romėnų mokyklose mokslai prasidėdavo kiekvieną dieną prieš saulėtekį ir baigdavosi vėlyvą popietę. Mokslo metai prasidėdavo 03 24 Minervos – romėnų išminties deivės – garbei. Moksleivius į pamokas lydėdavo du vergai (vienas jų nešdavo knygas ir kitus daiktus). Daugiausia buvo mokoma skaityti, rašyti, skaičiuoti, Dvylikos lentelių įstatymų, legendų, patarlių, žmonių gyvenimo ir jų būdo taisyklių. Rašyti moksleiviai praktikuodavosi stiliumi ant vaškinių lentelių. Geriau pramokę galėdavo pradėti rašyti plunksna ant papiruso ar pergamento. Nepaklusnieji būdavo baudžiami fizinėmis bausmėmis. Visos pradinės mokyklos buvo privačios, valstybė jų nekontroliavo. Mokytojui, dažniausiai kilusiam iš žemesniųjų sluoksnių, mokėdavo mokinių tėvai. Tokios pradinės mokyklos gyvavo per visą senovės Romos istoriją, tik vėliau jas steigė ir finansavo vietos valdžia.
2 amžiaus prieš Kristų pradžioje senovės Romai tapus galinga valstybe valdymui reikėjo daugiau išsilavinusių žmonių. Iš pradžių turtingų šeimų jaunuolius valstybės tarnybai rengė namų mokytojai – mokyti graikai (dažniausiai vergai). 12–15 metų vaikai mokydavosi ir literatūros, gaudavo žinių apie romėnų mitologiją, pradėdavo mokytis iškalbos, praplėsdavo gramatikos žinias. 2 amžiuje prieš Kristų atsirado pirmosios aukštesniojo tipo mokyklos – gramatinės mokyklos ir retorių mokyklos. Į gramatines mokyklas buvo priimami kilmingų šeimų 11–12 metų jaunuoliai, pasimokę namuose arba baigę pradinę mokyklą. Mokslas buvo mokamas, trukdavo trejus metus. Gramatinės mokyklos teikė humanitarinį išsilavinimą ir rengė jaunuolius politinei bei teisinei veiklai (buvo mokoma graikų, lotynų kalbų, nagrinėjami romėnų autorių kūriniai). 1 amžiuje prieš Kristų valstybėje buvo apie 20 gramatinių mokyklų. 1 amžiuje prieš Kristų pradėta steigti gramatines mokyklas ir mergaitėms.
Retorių mokyklos plačiai paplito 1 amžiuje prieš Kristų, kai vykstant kovoms dėl valdžios didelę reikšmę įgijo retorika. Į jas buvo priimami 13–14 metų jaunuoliai, lankę gramatinę mokyklą. Mokslas trukdavo 3–5 metus. Iš pradžių mokyklos teikė platų humanitarinį išsilavinimą (buvo dėstoma istorija, filosofija, teisė, poezijos menas), vėliau (1 amžiuje) jose vis daugiau dėmesio buvo kreipiama į žodžio meną, gražbyliavimą, išgalvotų teismo procesų kūrimą ir nagrinėjimą. 2 amžiuje pradėta kurti specializuotas teisės, retorikos, filosofijos, 3 amžiuje – medicinos ir architektūros grupes, vadinamąsias katedras, rengiančias siauro profilio specialistus. Jas finansavo valstybė. Atsirado pirmosios aukštosios mokyklos – Ateneumas (aukštoji teisės mokykla Berite, dabar Beirutas), aukštoji mokykla Konstantinopolyje.
Didėjant valstybės krizei valdžia pradėjo kontroliuoti visas visuomeninio gyvenimo sritis, kartu ir švietimą. 3–5 amžiuje padaryta daug švietimo reformų. Mokytojai tapo mokamais valstybės tarnautojais, nustatytas jų skaičius, jiems suteikta lengvatų ir privilegijų. Gramatinėse mokyklose pradėta dėstyti matematika, katedrų nepasiturintiems klausytojams buvo skiriama stipendija. Senovės Romos mokyklos gyvavo iki 6 amžiaus pradžios (jas pakeitė ankstyvųjų vidurinių amžių parapinės mokyklos).
2271
senovės Romos kultūra