sensityvumas

sensityvùmas (lot. sensitivus – jautrus), žmogaus asmenybės bruožo savybė – didesnis negu įprasta jautrumas, ypač savo gyvenimo įvykiams. Dažniausiai reiškiasi padidėjusiu nerimastingumu, naujų aplinkybių, žmonių įvairių išbandymų baime ir kita. Sensityvūs žmonės yra baugštūs, drovūs, imlūs įspūdžiams, linkę ilgai išgyventi buvusius ar būsimus įvykius. Jiems būdinga nevisavertiškumo kompleksas, didelis dorovinis reiklumas sau pačiam ir žemas pretenzijų lygis. Žmogui bręstant sensityvumas gali mažėti, nes auklėjimas ir saviaukla išugdo gebėjimą nesutrikti pavojingomis aplinkybėmis. Sensityvumas atsiranda ir dėl organinių priežasčių (pvz., paveldėjimo, galvos smegenų pažeidimo), ir dėl auklėjimo ypatumo (pvz., vaiko emocinio atstūmimo šeimoje). Nepaprastai didelis sensityvumas būdingas kai kurioms psichopatijoms.