sensualizmas

sensualzmas (lot. sensualis – juslus), psichologijos kryptis, teigianti, kad psichinio gyvenimo esmę sudaro jutiminiai įspūdžiai. Pažinimo svarbiausias šaltinis yra pojūtis. Šis požiūris susiklostė jau antikos laikais, jį skelbė daugelis filosofijos mokyklų (kirėniečiai, epikūrininkai, nuosaikiau – stoikai). Stoikai teigė, kad negali būti nejutiminio pažinimo ir siūlė protą laikyti švaria lenta (lotynų kalba tabula rasa), kurioje patirtis rašo savo rašmenimis. Jie teigė, kad prote nėra nieko, ko nepateikia patirtis ir pojūčiai. Renesanso laikotarpiu ir naujaisiais laikais šį požiūrį sensualistai priešpriešino racionalistų skelbiamam požiūriui, kad pažinimo turinys nepaaiškinamas pojūčiais ir iš esmės negali kilti iš pojūčių. Sensualizmas nėra vienalytė kryptis, yra materialistinė ir idealistinė sensualizmo tradicija. Idealistinės krypties sensualistai neigia, kad pojūčius determinuoja išorinis objektas, materialistinis sensualizmas jutimus laiko išorinių dirgiklių poveikio jutimo organams rezultatu. Sensualizmas turėjo įtakos asociacinei psichologijai, kurios atstovai elementarius jutimus, iš kurių atsiranda sudėtingi psichikos produktai, laikė arba sąmonės savybe (airių filosofas G. Berkeley, anglų filosofai D. Hume’as, J. Millis ir J. S. Millis), arba kūno, vadinamosios mašinos, ir išorinio pasaulio materialios sąveikos rezultatu (anglų filosofas D. Hartley, prancūzų filosofas ir gydytojas J. O. de La Mettrie). Sensualizmo idėjos darė didelę įtaką pirmiesiems psichologijos eksperimentiniams darbams, nes buvo manoma, kad eksperimentu reikia išskirti pirminius jutiminius elementus (pojūčius), iš kurių galima atkurti visą sudėtingą sielos gyvenimo architektoniką (t. y. sielos sandarą, jos visumos ir dalių santykį). Vėlesnės eksperimentinės psichologijos raida atskleidė, kad žmogaus sąmonės struktūra daug sudėtingesnė. Mąstymo veiksmų negalima laikyti jutimo asociacijomis, o intelekto turinys negali būti redukuotas į jutiminius vaizdinius, be to, sensualizmas visiškai negali paaiškinti elgesio motyvacijos, veiksmų įtakos šiems vaizdiniams susidaryti.