sensualizmas

sensualzmas (lot. sensualis – juslus), gnoseologijos kryptis, teigianti, kad pažinimo pagrindas (arba vienintelis šaltinis) yra pojūčiai. Artimas empirizmui. Sensualizmas, neigdamas įgimtų idėjų egzistavimą, polemizavo su racionalizmo atstovais, akcentuojančiais proto pažintines galias. Kaip ir materializmas, sensualizmas teigia, kad išorinis pasaulis yra pažinimo šaltinis, bet materializmas tiki pojūčių turinio ir daiktų savybių tapatumu, sensualizmas šiuo tapatumu abejoja arba jį neigia. Sensualizmo elementų buvo jau antikoje, ypač Epikūro ir stoikų filosofiniuose mokymuose. Epikūras teigė, kad tik pojūčiai yra teisingumo kriterijus. Stoikai vieni pirmųjų suformulavo sensualizmo pagrindinį principą – nieko nėra prote, kas prieš tai nebuvo pojūčiuose. Nuosekliausiai sensualizmo laikėsi É. B. de Condillacas, teigęs, kad bet koks žinojimas kyla tik iš pojūčių ir nuo nieko daugiau nepriklauso, taip pat D. Hartley, J. Millis, G. Berkeley. Metodologinis sensualizmas būdingas E. Machui.