Sent Ktso ir Nèvio istòrija. Sent Kitso salą, kurioje gyveno karibai, 1493 atrado K. Kolumbas. 1623 čia buvo įkurta pirmoji (t. p. ir visoje Vest Indijoje) anglų, 1624 – prancūzų gyvenvietė. 1625 Sent Kitso ir Angilijos salos tapo Didžiosios Britanijos kolonija – kitų regiono salų užkariavimo baze. 1623 britų ir prancūzų kolonistai išžudė apie 4000 vietos gyventojų. Nuo 17 a. dėl Sent Kitso varžėsi Didžioji Britanija ir Prancūzija. 1783 Versalio taikos sutartimi sala atiteko britams, nuo 1871 priklausė Priešvėjinių salų kolonijai, nuo 1958 – Vest Indijos federacijai.
Velso princo bastionas Brimstone’o kalvos tvirtovės nacionaliniame parke (Sent Kitso sala)
Prancūzai išstumiami iš Fregatų įlankos Sent Kitse, 1782 (aliejus, 1783, dailininkas Thomas Maynardas, Nacionalinis jūrų muziejus Greenwiche, Lindonas)
1967 Sent Kitsas, Nevis ir Angilija gavo Didžiosios Britanijos asocijuotosios valstybės, turinčios vidaus savivaldą, statusą. 1980 Angilija išstojo iš trijų salų federacijos. 1983 09 19 Sent Kitsas ir Nevis paskelbtas nepriklausoma valstybe. Per 1998 referendumą Nevio salos nepriklausomybės paskelbimui pritarė 62 % rinkėjų; Nevio statusas nepasikeitė (reikėjo 2/3 balsavusiųjų pritarimo). 1998 09 Sent Kitsą ir Nevį nusiaubęs uraganas George padarė 500 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių nuostolių. Ministras pirmininkas 1995–2015 buvo Denzilis Douglasas (Sent Kitso ir Nevio darbo partija), 2015–22 – Timothy Harris (nuo 2015; atstovavo Liaudies darbo partijai), 2022 juo tapo Sent Kitso ir Nevio darbo partijos lyderis Terrance′as Drew. Sent Kitso ir Nevio generalgubernatoriumi 2015–23 buvo Tapleyʼus Seatonas, 2023 šias pareigas užėmė Marcella Liburd (pirmoji moteris).
Karibų Sandraugos (1974), Rytų Karibų valstybių organizacijos (1981), Jungtinių Tautų (1983), Tautų Sandraugos (1983), Amerikos valstybių organizacijos (1984), Pasaulio prekybos organizacijos (1996) narys.
Sent Kitso ir Nevio gyventojai
Sent Kitso ir Nevio konstitucinė santvarka
Sent Kitso ir Nevio partijos ir profsąjungos