Sent Vinsento ir Grenadinų istorija

Sent Vinseñto ir Grenadnų istòrija

Ikikolonijiniai ir kolonijiniai laikai

15 a. pabaigoje dabartinėje Sent Vinsento ir Grenadinų teritorijoje gyveno įvairios indėnų gentys (sibonėjai, aravakai, karibai). Manoma, iki atsikėlimo į Sent Vinsentą ir Grenadinus jos klajojo po Pietų Ameriką, Orinoco upės slėnyje. 1498 01 18, per savo trečią kelionę į Ameriką, Sent Vinsento salą atrado K. Kolumbas. 16 a. pradžioje karibai iš Sent Vinsento salos galutinai išstūmė aravakus. Sent Vinsentas ispanų kolonistams nerūpėjo, nes čia nebuvo brangiųjų metalų (aukso, sidabro). 16 a. saloje atsirado juodaodžių gyventojų, kurie čia pateko sudužus iš Afrikos vergus plukdantiems laivams arba pabėgo iš gretimų Grenados ir Sent Lusijos salų. 17–18 a. dėl Sent Vinsento ir Grenadinų varžėsi Anglija, Prancūzija ir Olandija. 1719 Sent Vinsento saloje pastoviai įsikūrė pirmieji europiečiai (prancūzai). Jų iniciatyva Sent Vinsento saloje atsirado kavamedžių, tabakų, vilnamedžių, kukurūzų, muskatmedžių plantacijos, kuriose įsigalėjo iš Afrikos atvežtų juodaodžių vergų darbas. 1763 Paryžiaus taikos sutartimi Sent Vinsento sala atiteko Didžiajai Britanijai. 1779 sutartimi Prancūzija ją vėl atgavo. 1783 Sent Vinsento sala vėl atiteko Didžiajai Britanijai. Saloje iki 1795 truko indėnų ir vergų sukilimas. Jį nuslopinus daug indėnų iškelta iš gimtųjų vietų. 1834, Sent Vinsente ir Grenadinuose panaikinus vergovę, į jas dirbti buvo verbuojami imigrantai iš Portugalijos, vėliau net iš Indijos ir kitų kraštų. 1877 Sent Vinsentas gavo Didžiosios Britanijos kolonijos statusą. 1925, sustiprėjus Sent Vinsento gyventojų judėjimui už savo teises, buvo įkurtas Įstatymų leidžiamasis susirinkimas. 1958–62 Sent Vinsento sala priklausė Vest Indijos federacijai. 1969 10 27 Sent Vinsentas ir Grenadinai gavo su Didžiąja Britanija asocijuotos valstybės statusą; vyriausybė ir parlamentas tvarkė šalies vidaus reikalus, tarptautinius ir gynybos klausimus sprendė Didžiosios Britanijos vyriausybė. 1974 Sent Vinsentas ir Grenadinai priimti į Karibų sandraugą.

Nepriklausomybės laikotarpis

1979 10 27 paskelbta Sent Vinsento ir Grenadinų nepriklausomybė. 1979 parlamento rinkimus laimėjo socialdemokratinės pakraipos Leiboristų partija (įkurta 1955), kuri sudarė vyriausybę (valdė iki 1984). 1984 į valdžią atėjo liberalios pakraipos Naujoji demokratų partija (įkurta 1975; valdė iki 2001). Nuo 2001 Sent Vinsentą ir Grenadinus valdo Jungtinė leiboristų partija (įkurta 1994); ministras pirmininkas R. E. Gonsalvesas (liko šiose pareigose ir po 2005, 2010, 2015 parlamento rinkimų). Per 2009 surengtą konstitucinį referendumą dėl monarchijos panaikinimo ir prezidento institucijos įvedimo dauguma (56 %) balsavusiųjų pokyčiams nepritarė.

Nuo 1979 Sent Vinsentas ir Grenadinai yra Tautų Sandraugos (1979), Jungtinių Tautų (1980), Amerikos valstybių organizacijos (1981), Rytų Karibų valstybių organizacijos (1981), Lotynų Amerikos ir Karibų šalių sąjungos (2010) narys. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 2007.

Sent Vinsentas ir Grenadinai

Sent Vinsento ir Grenadinų gamta

Sent Vinsento ir Grenadinų gyventojai

Sent Vinsento ir Grenadinų konstitucinė santvarka

Sent Vinsento ir Grenadinų partijos ir profsąjungos

Sent Vinsento ir Grenadinų ginkluotosios pajėgos

Sent Vinsento ir Grenadinų ūkis

Sent Vinsento ir Grenadinų švietimas

Sent Vinsento ir Grenadinų žiniasklaida