sentikýbė (rus. staroobriadčestvo, staroverije, drevlepravoslavije), Sentikių Bažnyčių (Rusijos Stačiatikių Sentikių bažnyčia, Rusijos Senųjų Stačiatikių Bažnyčia, Sentikių Pomorų Bažnyčia ir kitos) ir religinių bendruomenių mokymo turinys, tikėjimo, dorovės, religinio gyvenimo principų ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtotė. Konservatyvi eschatologinė rusų stačiatikybės atmaina.
Doktrina
Įvairių krypčių sentikybės (popininkai, bepopininkai) dogmas sudaro krikščionybės svarbiausios tikėjimo tiesos. Anot sentikybės išpažinėjų, visą krikščionybės tikėjimo tiesą, dorovės mokslą ir kultą saugo ir skelbia Jėzaus Kristaus įsteigta visuotinė Bažnyčia, todėl priklausymas jai yra tikrasis kelias į Dievą. Nuo stačiatikybės daugiausia skiriasi liturgija ir apeigomis – tradiciškai žegnojamasi dviem pirštais, pripažįstamos tik senosios ikonos, liturginės knygos ir apeigos, aštuongalis kryžius.
Tikima, kad Dievo Apreiškimas perteiktas žmonijai per Izraelio istoriją ir Jėzaus Kristaus asmenį, vėliau skelbtas apaštalų ir surašytas Biblijoje. Dievo Apreiškimas perteikiamas tikinčiųjų bendruomenei, arba Bažnyčiai, kaip tikėjimo Tradicija. Bibliją ir Tradiciją sentikybė laiko vieningu Šventosios Dvasios įkvėptu Apreiškimu, išplėtotu Bažnyčios visuotinių susirinkimų, teologijos (ši nėra taip išplėtota kaip stačiatikybėje, katalikybėje ar protestantizme) ir vietinių Bažnyčios susirinkimų.
Išpažįstama Švenčiausioji Trejybė (Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia), bet tikima, kad Šventoji Dvasia kyla iš Dievo Tėvo per Sūnų, o katalikybėje – iš Dievo Tėvo ir Sūnaus (Filioque). Pripažįstamas Jėzaus Kristaus motinos Švč. Mergelės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas, jos, kaip Dievo Gimdytojos, titulas ir užtarimo danguje galia; Adomo ir Ievos nuopuolis ir Dievo malonės praradimas (gimtoji nuodėmė), Dievo Sūnaus (Jėzus Kristus) žmogiškoji prigimtis, mirtis, prisikėlimas iš numirusiųjų ir įžengimas į dangų. Tikima, kad Dievo pilnatvė bus pasiekta per Jėzaus Kristaus atėjimą laikų pabaigoje (antrasis atėjimas). Nepripažįstama skaistykla ir atlaidai, bet skelbiama maldų už mirusiuosius reikalingumas, šventųjų bendravimas, kūnų iš mirusiųjų prisikėlimas.
Sentikybės krypčių skirtumai
Bepopininkai gerbia šventuosius ir palaimintuosius, bet tik tuos, kurie yra paskelbti iki 17 a. vidurio. Popininkai pripažįsta visus 7 sakramentus: Krikšto, Sutvirtinimo, Eucharistijos, Atgailos, Ligonių patepimo, Šventimų ir Santuokos; bepopininkai pomorai 3 – Krikšto, Atgailos ir Santuokos, o bepopininkai fedosejininkai 2 – Krikšto ir Atgailos.
Popininkų kulte svarbiausia yra Mišios, jose sudabartinama Jėzaus Kristaus kančia ir prisikėlimas – duona ir vynas perkeičiama į Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują. Bepopininkų religinėse apeigose svarbiausia yra Biblijos pažinimas ir kolektyvinės pamaldos (cerkvėje, namie ar kitur), kuriose liudijamas ir skelbiamas tikėjimas Kristumi bei jo Prisikėlimu, šlovinamas Dievo žodis. Pagal bepopininkų mokymą, Eucharistijos nebeliko ne tik jų Bažnyčioje (18 a. būta bandymų išsaugoti šį sakramentą), bet ir visame pasaulyje, nes išsekus Dievo malonei nebeliko tikrųjų dvasininkų, kurie turėtų tinkamą palaiminimą, kuris tęsiasi nuo Jėzaus Kristaus laikų. Sekdami Bažnyčios Tėvais, bepopininkai skiria išorinę, arba matomą, ir dvasinę, arba slaptąją, Eucharistiją. Negalėdami turėti matomos Eucharistijos, bepopininkai sudabartina Jėzaus Kristaus kančią ir Prisikėlimą pažindami Dievo žodį (Bibliją) ir šlovindami jį bendrose pamaldose. Pagrindinis uždavinys – asmeniškai ir bendrai išpažinti ir skelbti Jėzų Kristų.
Istorija
Sentikybė kilo 17 a. pabaigoje po Nikono reformos. 21 a. pradžioje veikia daugiau kaip 10 sentikių Bažnyčių ar religinių organizacijų, išpažįstančių sentikybę. Lietuvoje veikia Lietuvos Sentikių Bažnyčia.
1031