senufų kalbos

senùfų kabos, Nigerio ir Kongo kalbų šeima. Vartojamos Vakarų Afrikoje: Dramblio Kaulo Kranto šiaurinėje dalyje (50,8 % visų gyventojų), Malio (35,3 %) ir Burkina Faso (13,7 %) pasienio rajone, Ganos vakarinėje dalyje (0,2 %). Iš viso kalbančiųjų ~3 mln. (21 a. pradžioje). Oficialios kalbos statuso neturi. Anksčiau laikytos gurų kalbų šeimos šaka. Iš viso skiriama 15 kalbų, priklausančių 6 grupėms: supyrų-mamarų (mamarų kalba, apie 800 000, supyrų kalba, apie 370 000, Malyje, šempirių kalba, apie 100 000, Dramblio Kaulo Krante, nanerigių kalba, apie 50 000, Burkina Fase, sisičių kalba, apie 40 000, Burkina Fase ir Malyje), senarių (sebaara, apie 1 mln., njarafolų kalba, apie 48 000, abi Dramblio Kaulo Krante, sjenara, apie 140 000, Malyje, senara kalba, apie 50 000, Burkina Fase), karaborų (karų arba rytų karaborų kalba, apie 40 000, sjerų tenjerų arba vakarų karaborų kalba, apie 30 200 Burkina Fase), taguanų džiminų (taguanų kalba, apie 140 000, džiminų kalba, apie 100 000, abi Dramblio Kaulo Krante), kpalagų (kpalagų arba palakų kalba, apie 8000, Dramblio Kaulo Krante), nafaanrų (nafaanrų kalba, apie 61 000, Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante). Turi sudėtingą fonetinę sistemą. Senufų kalbos toninės, turi 2–4 leksines ir gramatines reikšmes skiriančius tonus. Būdinga savitos daiktavardžio semantinės ir gramatinės klasės, kurių formalus rodiklis dažniausiai priesaga. Sudėtinga skaitvardžio sistema. Dažniausia sakinio struktūra – SOV (veiksnys–papildinys–tarinys). Gausesnės kalbos turi raštą lotyniškosios abėcėlės pagrindu (sebaara, mamarų kalba, supyrų kalba, nafaanrų kalba, sjenara, sisičių kalba, taguanų kalba, džiminų kalba), jomis parengta žodynų, gramatikų, išversta Biblija. Kitos senufų kalbos rašto neturi. Kai kurių kalbų mokomasi pradinėse mokyklose (sjenara, mamarų, supyrų). Dauguma senufų kalbų nykstančios.

85