separavimas

separãvimas (lot. separo – atskiriu), separãcija, įvairių medžiagų kietų dalelių arba skirtingo tankio skysčių mišinių skirstymas į sudedamąsias dalis, kietų dalelių, skysčio lašelių atskyrimas iš dujų arba garų nekeičiant perskirtų arba atskirtų kietųjų dalelių ir skysčių lašelių cheminės sudėties ir fazinės būsenos. Grindžiamas sudedamųjų dalių skirtingomis fizikinėmis savybėmis: dalelių didumu, forma, spalva, blizgesiu, trintimi, tankiu, paviršiaus drėkstamumu, įmagnetėjimu, elektriniu laidumu, dielektrine skvarba, radioaktyvumu, liuminescencija. Separavimo įrenginiai (separatoriai) veikia gravitacijos (gravitacinis separavimas), išcentrinės jėgos, magnetinio lauko (magnetinis separavimas), elektrinio lauko (elektrinis separavimas) jėgų principu. Separavimo metodas pasirenkamas pagal mišinio sudedamųjų dalių savybių kontrastiškumą, pvz., geležies rūdos, susidedančios iš magnetito ir kvarco dalelių, skirstymui ypač tinka magnetinis separavimas, aukso, volframito, kasiterito grūdeliams atskirti iš kitų didelio tankio mineralų mišinio – gravitacinis separavimas. Perskirstant sudėtingus mišinius taikomi keli separavimo principai, pvz., gravitacinio lauko poveikis derinamas su magnetinio arba elektromagnetinio lauko poveikiu. Separuojama sausoje terpėje (pneumatinis, arba sausasis separavimas), vandenyje (šlapiasis separavimas), sunkiame skystyje, suspensijoje, putose. Separuojami mineralų mišiniai, rūdos sodrinant naudingąsias iškasenas, iškulti grūdai (atskiriamos priemaišos), pienas (atskiriama grietinėlė), dujos (atskiriama dulkės, skysčio lašeliai), separavimu naudojamasi chemijos ir maisto pramonėje, liejininkystėje.