septètas (vok. Septett < lot. septem – septyni), muzikos žanras, kuriam priskiriami savarankiški kūriniai 7 atlikėjams (vokalistams arba instrumentininkams), operos, oratorijos, mišių dalys; šio žanro kūrinys Kai kada būna sonatinio ciklo formos, dažnai turi siuitos, divertismento, serenados bruožų.
Kuriami nuo 18 amžiaus (populiarus L. van Beethoveno instrumentinis septetas – smuikas, altas, violončelė, kontrabosas, klarnetas, valtorna, fagotas). Septetų sukūrė J. N. Hummelis, P. Hindemithas, I. Stravinskis. Vokaliniu septetu dažnai užbaigiamas operos veiksmas (II veiksmo finalas W. A. Mozarto operoje Figaro vedybos). Septetų sukūrė lietuvių kompozitoriai J. Pakalnis (vokalinis sekstetas ir fortepijonas), J. Juozapaitis, A. Bražinskas, O. Balakauskas (mažoji fleita, anglų ragas, bosinis klarnetas, kontrafagotas, trimitas, ksilofonas, arfa), B. V. Kutavičius (violončelė, fortepijonas ir pučiamųjų kvartetas), F. R. Bajoras, B. Gorbulskis.
1929