septicèmija (gr. sēptikos – pūdantis + haima – kraujas), suaugusių medų nešančių bičių hemolimfos infekcinė karantininė liga. Serga bitės darbininkės, bičių motinos, tranai. Sukelia bakterija Pseudomonas apiseptica arba Serratia species – nejudri 0,5–0,8 × 1,5–3,0 µm dydžio lazdelė. Sukėlėjas labai paplitęs bitynų dirvožemyje, vandens baseinuose. Liga visur paplitus, dažniausia pavasarį, vasarą, kartais rudenį. Infekcijos šaltinis – sergančios suaugusios bitės. Užsikrečiama per kvėpavimo organus, virškinimo traktą, pažeistus dengiamuosius audinius. Ligą platina musių lervų, vabalų (madatkų), erkių (varroatozė), nematodų (mermitidozė) parazitavimas. Inkubacijos periodo trukmė 20–36 valandos. Sukėlėjas dauginasi hemolimfoje. Liga pasireiškia ūmiai arba beveik be simptomų (pastebimas nereikšmingas suaugusių bičių žuvimas). Esant ūmiam susirgimui žūsta iki 20 % lauko bičių, o sunkiai formai – per 3–4 paras žūsta visa šeima. Sergančios bitės neima maisto, neskraido (dėl krūtinės raumenų pažeidimo), šliaužioja bityne ant žemės, dažnai žūsta ant bičių avilio dugno. Sergančių suaugusių bičių hemolimfa pabąla, krūtinės raumenys iš pradžių įgauna šviesiai rudą spalvą, vėliau pajuoduoja, suyra, pavirsta teplia mase. Suaugusių bičių lavonai prisilietus lengvai suyra į atskirus segmentus. Diagnozė nustatoma pagal mikroskopinius ir bakteriologinius tyrimus. Sergančiom septicemija bičių šeimoms ir esant įtarimams dėl ligos duodamas gydomasis maistas, perkeliamos į dezinfekuotus sausus avilius, apšiltinamos sausomis pagalvėmis. Bityne skelbiamas karantinas.
1331