septiko sekcijos schema: 1 – įtekėjimo trišakis, 2 – putų sluoksnis, 3 – tinklinė pertvara, 4 – apžiūros dangtis, 5 – ištekėjimo trišakis, 6 – anaerobinis filtras, 7 – nuosėdų išsiskyrimo zona, 8 – dumblas
sèptikas (gr. sēptikos – pūdantis), buitinių nuotekų pirminio valymo ir nuosėdų pūdymo įrenginys. Dažniausiai tai būna 2–3 sekcijų rezervuaras be anaerobinio filtro arba su juo, per kurį lėtai teka valomas vanduo. Pirmoji septinė kamera dažniausiai 1,5 karto didesnė už kitas. Vandens paviršiuje susidaro riebalų, baltymų ir dumblo dalelių puta, kurią kilnoja puvimo metu išsiskiriančios dujos. Viduriniame septiko sluoksnyje vanduo būna švariausias. Jis išleidžiamas, nors dažniausiai dar būna drumzlinas, turi mažai skendinčių ir ištirpusių medžiagų, nes yra pastoviai maišomas kylančių dujų burbuliukų. Anaerobinis filtras yra tam tikras tūris, prikrautas nepūvančių medžiagų, turinčių didelį paviršiaus plotą biologinei plėvelei susidaryti. Didelį paviršiaus plotą turi į gabaliukus supjaustytas polietileno vamzdis, nes jį vanduo skalauja iš išorės ir iš vidaus, o ant abiejų paviršių užauga biologinė plėvelė, absorbuojanti vandenyje ištirpusią taršą. Be anaerobinio filtro septiko efektyvumas būna 40–50 %, o anaerobinis filtras jį padidina iki 65 %. Filtro priežiūra nesudėtinga – kartą per metus išplaunamas užpildas. Plačiausiai 21 a. pradžioje naudojami iškeliami filtrai. Septike nusėdęs dumblas valomas kartą per metus, dalis jo paliekama rezervuaro dugne, kad nenutrūktų metaninis rūgimas. Paprastai dumblo lieka jį šalinant nešvarumų siurbimo mašinomis.