Septimãnija (pranc. Septimanie, lot. Septimania), istorinė sritis Prancūzijos pietrytinėje dalyje tarp Pirėnų ir Sevenų kalnų, Garonos ir Ronos upių.
Antikos laikais valdant imperatoriui Augustui čia buvo apgyvendinti Septintojo legiono veteranai (manoma, iš čia pavadinimas). Žlugus Romos imperijai Septimanija priklausė Vestgotų karalystei (5 a. vestgotai čia apgyvendinti kaip Romos federatai, gyveno greta galų, su kuriais nelabai sutarė), buvo vienintelė jai priklausanti teritorija į šiaurę nuo Pirėnų (vadinamoji Narbono Galija). Ją dažnai puldinėjo frankai ir burgundai. 7 a. Septimaniją valdė vietiniai kunigaikščiai (dažniausia vestgotai).
721 Septimaniją nukariavo arabai, bet nuo 8 a. vidurio vietiniai kunigaikščiai prisiekinėjo ištikimybę stipresniems Merovingų dinastijos frankų karaliams. Po Karolio Didžiojo mirties 817 Septimanija atiteko Akvitanijos karaliui Liudvikui ir pradėta vadinti Gotija (dėl didesnio nei kitur gotų susitelkimo). 10 a. valdant Tulūzos grafams krašto kultūrinis savitumas nyko, formavosi platesnio regiono – Languedoco – kultūra, išnyko ir Septimanijos pavadinimas, jos pietinė dalis dažniausiai vadinta Roussillonu, vakarinė – Foix.
-Narbono Galija; -Gotija; -Roussillon; -Foix