Septintõsios dienõs adventstai, protestantiškoji religinė bendrija, skelbianti greitą Jėzaus Kristaus antrąjį atėjimą.
Doktrina
Švenčia šabą – septintąją savaitės dieną (iš čia pavadinimas; Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose kitose šalyse šeštadienis yra septintoji savaitės diena). Laikosi tradicinės krikščioniškosios Dievo sampratos (Švenčiausioji Trejybė). Mokymas apie išganymą – kaip ir kitų protestantiškų Bažnyčių (protestantizmas). Bibliją laiko vieninteliu ir teisingu tikėjimo šaltiniu, ypač remiasi Danieliaus pranašyste (Danieliaus knyga) ir Apreiškimu Jonui. Tikėjimo išpažinimų neturi. Doktrina išdėstyta 28 tikėjimo punktuose (2005). Teigia, kad išganymas ateina per tikėjimą į Jėzų Kristų, tik Septintosios dienos adventistų Bažnyčioje esanti pranašystės dvasia ir dovana: Jėzus Kristus vykdo visos krikščionijos tiriamąjį teismą (1 Pt 4, 17), kuriam pasibaigus baigsis ir Septintosios dienos adventistų liudijimo tarnystė.
Atmeta sielos nemirtingumą (ją laiko pačia žmogaus gyvybe), teigia, kad miręs žmogus patiriąs miego būseną; Jėzui Kristui antrąkart atėjus į žemę įvyksiąs prisikėlimas ir Paskutinis teismas, po kurio nusidėjėliai būsią visiškai sunaikinti (anihiliacija – visiško sunaikinimo doktrina, atmetanti amžinąją kančią pragare), o teisieji kartu su Jėzumi Kristumi pateksią į tūkstantmetę dangaus karalystę. Kūną laiko Šventosios Dvasios buveine, todėl itin rūpinasi sveika gyvensena, nevartoja svaigalų, laikosi Senojo Testamento nustatytų valgymo tradicijų, propaguoja vegetarišką arba veganišką mitybą. Pripažįsta tik suaugusiųjų krikštą, pabrėžia Dešimties Dievo įsakymų galiojimą, praktikuoja dešimtinės davimą. Pamaldos neturi tvirtai nustatytos liturgijos; jų pagrindą sudaro Biblijos aiškinimas.
Struktūra ir organizacija
Pasaulinė Septintosios dienos adventistų Bažnyčia yra presbiterinės sinodinės struktūros, kelių pakopų: vietinės bendruomenės jungiamos į vietines konferencijas (vadinamuosius misijos laukus); jos sudaro unijos konferencijas (Lietuvos Septintosios dienos adventistų misijos laukas priklauso Baltijos unijos konferencijai). Centrinė būstinė Silver Springe (Merilando valstijoje).
Istorija
Septintosios dienos adventistų Bažnyčia susikūrė 19 a. viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose, po adventistų judėjimo skilimo. 1853 pirmą kartą nustatyta Septintosios dienos adventistų bažnytinė tvarka, nuo 1860 vartojamas Septintosios dienos adventistų pavadinimas, 1863 įkurta denominacija. Septintosios dienos adventistų įkūrėja laikoma E. G. White (1827–1915); ji ir svarbiausia Biblijos aiškintoja.
21 a. pradžioje Septintosios dienos adventistų Bažnyčia yra viena greičiausiai augančių religinių bendruomenių (2011 buvo apie 17 mln. narių, 70 000 bendruomenių, 2019 – apie 21,4 mln. narių, 91 140 bendruomenių). Bažnyčios veikia beveik visose pasaulio valstybėse; apie 40 % visų Septintosios dienos adventistų yra Centrinėje ir Pietų Afrikoje. Septintosios dienos adventistai aktyviai veikia socialinėje sferoje, turi ligoninių, mokyklų, aukštųjų mokyklų, leidyklų. Užsiima tarptautinės humanitarinės pagalbos koordinavimu, kovoja už žmogaus teises ir religinę laisvę.
Septintosios dienos adventistai Lietuvoje
Lietuvoje Septintosios dienos adventistai veikia nuo 19 a. pabaigos (tuometiniame Klaipėdos krašte). 1918–19 bendruomenė įkurta Žagarėje, vėliau – Šiauliuose, Kaune, Pagėgiuose, Kybartuose, Biržuose ir kitur. Iki II pasaulinio karo veikė 11 bendruomenių, apie 500 narių. Turėjo leidyklą Uola. 1927 Septintosios dienos adventistų Bažnyčia įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje. Sovietiniu laikotarpiu slapta veikė tik Kauno ir Šiaulių bendruomenės. 1994 Septintosios dienos adventistų Bažnyčia vėl įgavo oficialų statusą, nuo 2008 valstybės pripažinta religija. Turi Sabatos Biblijos mokyklą, leidyklą Amžinoji uola. Vadovauja vyskupas-prezidentas, B. V. Hibneris. Centrinė būstinė Kaune. Yra 20 bendruomenių (2020). 2011 gyventojų surašymo duomenimis, buvo 920 narių.
473